Tvarkyti Gedimino kalnui jau išleista 6,5 mln. eurų, bet grėsmė nemažėja

Geologijos tarnyba kritikuoja, kad šiaurės vakarų šlaitas tvarkytas neatlikus geologinių tyrimų, Lietuvos nacionalinis muziejus jai neteikia informacijos apie vykdomus darbus, neįsiklauso į jos pasiūlymus.

Nebuvo atlikti geologiniai tyrimai

„Per pastaruosius dešimt metų tvarkant Gedimino kalną nebuvo atlikti geologiniai tyrimai, priimami sprendiniai tik pasikliaujant formulėmis, bet ne realiais parametrais. Šiai dienai girdime, kad garantija duodama tik dešimčiai metų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad po dešimt metų vėl turėsime tą pačią situaciją?“ – Gedimino kalno tvarkymo procesą kritikavo Geologijos tarnybos vadovė Jolanta Čyžienė.

Gedimino kalnas yra pastovus malonus, brangus simbolis, kuris kas dešimt metų apie save primins ir bus skelbiama ekstremali situacija.

Pasak jos, įrengta stebėsenos sistema rodo kažkokius judesius jau ilgalaikėmis priemonėmis sutvarkytame šiaurės vakarų šlaite. Geologijos tarnyba teigia nežinanti, kokius judesius rodo daviklis, ar tai gali būti nauja besiformuojanti nuošliauža, nes informaciją valdo Nacionalinis muziejus. Trečiadienį Kultūros komiteto posėdyje dalyvavę muziejaus darbuotojai į šį klausimą neatsakė.

„Istorija kartojasi jau net su šia ekstremalia situacija. Kadangi turime pavyzdį, buvusį prieš dešimt metų, dabar išgirdome garantiją dešimčiai metų, taip išeina, kad Gedimino kalnas yra pastovus malonus, brangus simbolis, kuris kas dešimt metų apie save primins ir bus skelbiama ekstremali situacija. Tik tokią išvadą galiu padaryti“, – teigė Geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vedėja Roma Kanapienė.

Anot jos, kalną tvarkant be tyrimų, vėliau bus dar sunkiau įvertinti jo realią situaciją, kainuos brangiau.

J. Čyžienės teigimu, Geologijos tarnyba išbraukta iš Gedimino kalno tvarkytojų, kai pernai buvo valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Tarnybos atstovai neįtraukti į Ekstremalių situacijų komisiją.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis paragino komitetą kreiptis į Vyriausybę, kad ši sušauktų skubų posėdį ir aptartų situaciją.

„Reikia spręsti, kas vadovautų tam procesui, koordinuotų. Matome, kad nėra lyderystės, kuri apimtų visus. Taip būti, kaip dabar yra, nebegali“, – trečiadienį per Kultūros komiteto posėdį sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, Nacionalinis muziejus nebeturėtų būti atsakingas už Gedimino kalno tvarkymą.

„Turime sistemą, kuri akivaizdžiai neveikia. (...) Jeigu norime išleisti daugiau pinigų, turime turėtų labai aiškią lyderystę, kurioje visos institucijos, atsakingos už šitą kalną ir mūsų išlaidas kalnui, prisiimtų atsakomybę, tarp jų ir Geologijos tarnyba“, – tvirtino R. Karbauskis.

Seimo Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis priminė, kad prieš pusantrų metų jau kalbėta, kad ne muziejaus kompetencija yra užsiimti kalnų tvarkymu.

„Tada aiškintasi, kuri ministerija turi prisiimti atsakomybę, ir prisiėmė Kultūros ministerija tą atsakomybę. Taip, viceministro R. Augustinavičiaus nebėra, kuris ten su šalmu vaikščiojo aplink kalną, ministrės nebėra, nebėra, ką kaltinti. Vienintelis, kuris lieka, lieka premjeras, nes tai jo ministerijos neatliko darbo“, – kalbėjo V. Kernagis.

Kultūros ministrės patarėjas Juozapas Blažiūnas teigė, kad Ekstremalių situacijų komisijoje svarstant Gedimino kalno situaciją, užsiminta, jog reikėtų sudaryti darbo grupę ir ji turėtų perimti kalno valdymą.

Trečiadienį patarėjas komitetui pristatė nuveiktus darbus tvarkant Gedimino kalną.

Anot jo, šiaurės vakarų šlaitas sutvarkytas ilgalaikėmis priemonėmis, darbams duota dešimties metų garantija. Atkurtas šio šlaito reljefas, įrengta vandens drenavimo sistema, atlikti esamų rostverkų avarijos grėsmės šalinimo darbai, konservuotas požeminio tunelio išėjimas, šlaitas apželdintas, įrengta laistymo sistema. Taip pat sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo arsenalo vakarinio korpuso galinė siena.

Pasak patarėjo, kituose šlaituose imtasi laikinų priemonių stabilizuoti kalną, įrengta laikina stoginė Gedimino kalno aikštelėje, Kunigaikščių rūmai suveržti bei atstatytas pagrindinis takas į Gedimino kalną.

J. Blažiūno teigimu, didžiausioms rizikos nuošliaužoms susiformuoti yra Gedimino kalno vakariniame ir pietrytiniame šlaituose.

„Kitais metais būtinai galvoti apie viso kalno kompleksinį tvarkymą“, – pabrėžė jis.

Patarėjas sakė, kad būtina pašalinti dalį imitacinės gynybinės sienos, nes ji nepagrįsta jokiais istoriniais tyrimais, ja tiesiog buvo išplėsta aikštelė.

Nacionalinio muziejaus direktorės pavaduotoja finansams Eglė Pekarskaitė teigė, kad metų viduryje jau paskelbtas tarptautinis konkursas dėl kompleksinio kalno tvarkymo.

„Konkursu buvo susidomėję dvylika paslaugų tiekėjų, bet gavome tik vieną pasiūlymą“, – sakė E. Pekarskaitė.

Anot jos, pasiūlyta kaina pasirodė per didelė, dabar vyksta derybos dėl jos.

J. Blažiūnas svarstė, kad darbai kompleksiškai tvarkant Gedimino kalną galėtų trukti dar septynerius merus.

„Nuo septynerių iki dešimties metų, ir galime kalbėti apie beveik 20 mln. eurų per tuos metus“, – sakė jis.

Ekstremali situacija valstybės mastu dėl nuošliaužų ant Gedimino kalno Vilniuje paskelbta beveik prieš metus – nuo 2017 metų gruodžio 30 dienos. Šių metų gruodį nutarta, kad jos atšaukti negalima.

Žada aiškintis, ar lėšos naudotos tinkamai

Vyriausybė žada aiškintis, ar Gedimino kalno tvarkymui skirtos lėšos buvo naudotos tinkamai.

„Mes, matyt, priiminėsime sprendimus kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kad būtų įvertinta, ar buvo tinkamai panaudotos lėšos“, – žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis, Ministrų kabinetui trečiadienį aptarus kalno būklę.

Premjeras po Vyriausybės pasitarimo tvirtino, jog kalno būklė yra „stabili, bet kelianti nerimą“.

„Be to šlaito, kuris buvo sutvarkytas kapitaliai, kiti sprendimai buvo padaryti laikini ir dabar mes tiktai galime kalbėti, ar tie laikini sprendimai yra pakankamai tvarūs“, – kalbėjo ministras pirmininkas.