Vantiniai tiltai pasižymi išskirtine architektūrine išraiška – šių tiltų važiuojamoji dalis yra pakabinta ant lynų (vantų), kurie tvirtinami prie pilonų ir išdėstyti tarsi vėduoklė. Tačiau po elegantiška jų išvaizda slypi sudėtinga jėgų sąveika. Būtent siekis patobulinti šias konstrukcijas P. Dabrilą atvedė prie inovatyvios kryžminių vantų tilto idėjos.

„Tai nauja tilto forma – pasaulyje pastatyti vos keli tokie tiltai. Man pačiam estetiškai jie labai gražūs, be to, jie turi tam tikrų privalumų, – pasakoja dr. P. Dabrila. – Kadangi jų yra mažai, trūksta tyrimų ir skaičiavimo metodikų. Netgi šiuos tiltus projektavę inžinieriai savo straipsniuose rašo, kad neturėjo aiškių gairių. Todėl mano tikslas buvo sukurti skaičiavimo metodiką, kuri ateityje padėtų projektuotojams sutaupyti laiko ir geriau suprasti, kaip tokia konstrukcija reaguoja į apkrovas.“

Eksperimentai ir netikėti atradimai

Mokslininkas pasitelkė ne tik skaitinę bei analitinę analizę, bet ir atliko fizinį eksperimentą – specialiai tyrimui buvo pagamintas ir išbandytas penkių metrų ilgio plieninio tilto modelis.

Būtent praktiniai bandymai atskleidė vieną įdomiausių atradimų. 

„Įprastai tikimės, kad didžiausi įlinkiai konstrukcijoje bus jos centre. Tačiau mūsų tirtos sistemos atveju didžiausi įlinkiai pasireiškė kraštuose, prie pat atramų. Tai – neįprastas ir svarbus rezultatas, į kurį ateityje projektuotojai turės atkreipti dėmesį“, – aiškina jaunasis daktaras.

Povilas Dabrila / Pranešimo autoriaus nuotr.

Kelias iki šių atradimų reikalavo ne tik sudėtingų skaičiavimų, bet ir kūrybiškų sprendimų. P. Dabrila su šypsena prisimena, kaip ieškodamas, kas galėtų pagaminti sudėtingą modelį, susidūrė su netikėtu iššūkiu. „Kreipiausi į statybinių konstrukcijų gamintojus, tačiau jiems mano modelis pasirodė per mažas ir neįprastų formų. Todėl teko kreiptis į metalinių baldų gamintojus. Pamatę modelį, meistrai pasakė: Jokių problemų! Tai parodo, kad kartais atsakymų reikia ieškoti ne vien savo srityje“, – patirtimi dalijasi mokslininkas.

Patarimai būsimiems doktorantams: rutina, poilsis ir hobiai

Paklaustas apie patarimus būsimiems doktorantams, P. Dabrila pabrėžia ne tik akademinio, bet ir asmeninio gyvenimo svarbą. Anot jo, disertacija turi tapti ne atskiru darbu, o kasdienės rutinos dalimi. Tačiau lygiai taip pat svarbu rasti būdų „pravalyti galvą“.

„Man labai padėjo sportas ir Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (JKVM). Savaitgaliai, kai esi priverstas negalvoti apie disertaciją, o dengti sektorių ir prižiūrėti miegantį draugą, puikiai atpalaiduoja. Kartais po tokios pertraukos sprendimai ateina savaime, kaip ir mokantis groti nauju instrumentu – po pertraukos sekasi geriau“, – sako jis.

Dar vienas patarimas, kuriuo dalijasi jaunasis mokslų daktaras – nesigėdyti klausti kitų mokslininkų, jeigu kažko nežinai arba nesupranti. Be to, labai naudinga pristatyti savo rezultatus įvairiose konferencijose, kadangi kiti specialistai gali užduoti klausimų ir pateikti įžvalgų, praversiančių atliekant tyrimus.

Nemažiau svarbu visus skaičiavimus bei jų paaiškinimus apsirašyti dar juos atliekant ir šio darbo nenukeliant vėlesniam laikui. „Atidėjus rašymą, vėliau būna sunku susigrąžinti mintis. Be to, ne veltui yra ketveri studijų metai – per juos, protingai susidėliojus darbus, bus lengviau apjungti atskiras teksto ir kitas dalis.“

Dr. P. Dabrila doktorantūrą apibendrina kaip naudingą laikotarpį, kadangi dalyvavimas konferencijose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje davė ateityje praversiančių kontaktų, suteikė galimybę susipažinti su kitų mokslininkų darbais ir užsienio aukštųjų mokyklų mokslo studijų organizavimu, taip pat – dalintis patirtimi.

Po sėkmingo gynimo jaunasis mokslo daktaras žada tęsti karjerą VILNIUS TECH kaip mokslininkas – mintyse jau nauji straipsniai ir būsimi tyrimai.