Kaip žurnalistams penktadienį Vilniaus savivaldybėje sakė sostinės meras V. Benkunskas, karo Ukrainoje patirtis rodo, jog miestų kritinė infrastruktūra neretai tampa priešiškų jėgų taikiniais, siekiant destabilizuoti miestų funkcionavimą. Taigi, pasak Vilniaus mero, atsižvelgiant į tai, reikia stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą.

„Akivaizdu, matant Ukrainos patirtį, matant, kas vyksta Ukrainos miestuose, kaip yra daužoma kritinė infrastruktūra, tai yra visa ta infrastruktūra, kuri padeda miestams funkcionuoti – elektra, vanduo, šiluma – kas yra teikiama paslaugų pobūdžiu gyventojams, išvedant iš rikiuotės šitą infrastruktūrą, iš esmės miesto gyvenimas yra sutrikdomas, matome, kiek nepatogumų padaroma. (...)

Taigi, turime dėl to stiprinti Vilniaus miesto kritinę infrastruktūrą nuo žemės, tai yra padaryti darbus, kurie reikalingi šių infrastruktūros objektų perimetre. Lygiai taip pat pagal dabartines karybos tendencijas, kas išsivystė per kelis metus Ukrainos karo pavyzdžiu, akivaizdu, kad pirmiausiai grėsmė yra oro erdvėje“, – dėstė V. Benkunskas.

Sostinės meras pabrėžė, kad su VST pasirašytoje sutartyje numatytas įsipareigojimas sukurti Vilniuje esančios kritinės infrastruktūros apsaugos standartą.

„Šia sutartimi mes siekiame sukurti Vilniaus miesto pajėgumų sistemą, užtikrinti sklandų daugelio institucijų bendradarbiavimą, (...) į tai bus integruota ne tik savivaldybės infrastruktūra, bet pirmiausiai turės atsirasti aiškus algoritmas, kaip bendradarbiauja mūsų specialiosios tarnybos“, – sakė V. Benkunskas ir pridūrė, kad pasirašytu dokumentu sutariama ir dėl galimybių ateityje rengti mokymus, pratybas.

Jis, kalbėdamas apie konkrečius būsimus pirkinius ir priemones, teigė, kad bus įsigyjamos modifikuotos, didesnio pravažumo transporto priemonės, kuriomis, esant reikalui, tai yra kilus grėsmei kritinei miesto infrastruktūrai, naudosis iš pareigūnų sudarytos mobilios ugnies komandos.

„Bus mobilios ugnies komandos, turėsime modifikuotas transporto priemones su specialia įranga – tiek kinetine, tiek ir elektronine – kuri iš esmės, multifunkciškai veikiant ir su integruota radarų sistema, turės galimybę sekti oro erdvę ir, esant reikalui, reaguoti, priimti sprendimus, ką su tuo pavojumi ore daryti“, – dėstė V. Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybės skaičiavimais, planuojamiems įsigijimams, tai yra transporto priemonės, jų įrangai ir kitoms reikmėms, reikės apie 1 mln. eurų.

Kaip pasakojo V. Benkunskas, siekiant stiprinti sostinės kritinės infrastruktūros apsaugą, laukiama ir karinio patarimo dėl to, kokias fizines saugumo priemones (tvoros, vaizdo stebėjimo kameros ir pan.) turėtų papildomai įsidiegti kritinės infrastruktūros objektai.

Šių metų liepą Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Vilniaus miesto savivaldybė sutarė glaudžiau bendradarbiauti kuriant reagavimo į bepiločius orlaivius mechanizmą. Tąkart sutarta, kad sostinės kritinės infrastruktūros objektų apsauga nuo išorės grėsmių rūpinsis VRM ir savivaldybėse įkurtos mobilios ugnies komandos.

ELTA primena, kad suaktyvėjus kontrabandinių balionų iš Baltarusijos antplūdžiams, Vyriausybė spalio pabaigoje nusprendė uždaryti sieną, ji atverta praėjusią savaitę.

Dėl kontrabandinių balionų judėjimo nuo to laiko daugelį kartų sutrikdytas šalies oro uostų darbas, paskutinį kartą – šį savaitgalį, sekmadienio naktį dėl to Vilniaus oro uostas uždarytas du kartus.

Dėl susidariusios situacijos pastaruoju metu šauktas ne vienas Nacionalinio saugumo komisijos posėdis, Baltarusijos hibridinės atakos klausimas aptarinėjamas įvairiais formatais šalies ir tarptautiniu lygiu.