S. Bartkus: senasis Vilniaus oro uosto pastatas galėtų būti integruotas į modernų statinį

Atnaujinant ir naujoms funkcijoms pritaikant senąjį, sovietinį Vilniaus oro uosto pastatą, kur dabar veikia keleivių atvykimo terminalas, Lietuvos oro uostai norėtų jį visiškai perstatyti integruoti į modernų pastatą, tačiau tam reikėtų sumažinti kultūros vertybių sąraše esančio pastato vertingųjų savybių.

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus sako, kad būsima pastato transformacija priklauso ne tik nuo bendrovės, bet ir nuo kultūros paveldo saugotojų.

„Tas pastatas yra saugomas, nemažai jo vertybių saugoma. Mes norėtume, kad tas sąrašas būtų sumažintas ir galbūt galėtume palikti tik ypač ikoniškas jo vertybes, pilnai jį perstatant, kaip kažkas gali prisiminti Kauno „Akropolio“ transformaciją, kur tam tikri elementai išsaugoti, bet pastatas yra visiškai naujas“, – LRT radijui pirmadienį sakė S. Bartkus.

Vilniaus oro uostas planuoja statyti naują atvykimo terminalą, o senasis pastatas čia įrengus požeminę „Rail Baltica“ vėžės geležinkelio stotį, galėtų būti jungtis tarp jos ir oro oro uosto.

„Tas pastatas pilnai transformuotas ir modernizuotas galbūt galėtų būti komercinė alėja, kuri jungtų geležinkelio stotį, esančią po žeme, su Vilniaus oro uostu“, – kalbėjo S. Bartkus.

Jo teigimu, bendrovė turi tikslą dabartinio atvykimo terminalo pertvarką užbaigti iki 2028 metų. Tam artimiausiu metu planuojama paskelbti architektūrinį konkursą.

2021-aisiais idėją atnaujinti Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą kartu su Lietuvos oro uostais iškėlusi Susisiekimo ministerija svarstė jo nugriovimo ir naujo terminalo statybos galimybę.

Tačiau Kultūros paveldo departamentas (KPD) tuomet teigė nematantis argumentų, kodėl pastatas galėtų būti nevertingas ir išbrauktas iš saugomų objektų sąrašo.

Senasis terminalas pastatytas 1954 metais, į saugomų vertybių sąrašą jis įtrauktas 1984 metais. Pasak KPD, saugoma šio pastato architektūra.

Dmitrijaus Burdino ir Genadijaus Jelkino projektuoto pastato vertingomis savybėmis pripažintos centrinė jo dalis, taip pat šiaurės ir pietų fligeliai, centrinės dalies dvišlaitė stogo forma, centrinės salės ir fligelių patalpų kolonos, arkinės nišos, fasado durų ir langų angos, centrinės salės lubos su rozetėmis, laiptinių turėklai su baliustromis, interjeras, kiti elementai. 

Kauno „Akropolis“ 2007 metais pastatytas bankrutavusios šilkinių audinių gamybos bendrovės „Kauno audiniai“ teritorijoje – istoriniai jos pastatai, jų fragmentai buvo įkomponuoti į „Akropolio“ interjerą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jo,kažkas ir

Jo,kažkas ir  portretas
Lenono šūdą,kaip brangią relikviją, laiko sloike.

Rūtenis

Rūtenis portretas
Nenustoja manęs stebinti lietuvių bukumas, o ypač kažkokių atsilupėlių iš KPD. Suprantu, kai gina neabejotinai vertingą bažnyčią, seną dvarą dar paminklą, bet kai piestu stoja už chruščiovinį tvarto išvaizdos itin klaikų pastatą, kurį vos tik įvažiavus į uosto teritoriją krenta nuotaika ir apima svetima gėda prieš svečius, man niekaip nesuprantama. Žmonės dabar itin intensyviai keliauja po pasaulį ir mato, kad net ir atsilikusios šalys pasistato labai šiuolaikiškus oro laivyno vartus ir tai tampa kaip privaloma būtinybė, nes tai preziumuoja apie pačią valstybę, o mūsų valstybė lyg užstrigusi pilkoje senovėje. GĖDA IR TIEK, IR NĖRA ŽODŽIŲ, PASIUSKIT.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių