R. Šimašius: J. Noreikos lentelės nukabinimas ankstų rytą buvo tarnybų klaida

Portalui 15min.lt pirmadienį Vilniaus meras kartojo savo poziciją, kad asmenims, kurie „vienaip ar kitaip flirtavo“ su naciais ar sovietais, priėmė sprendimus paklūstant šiems režimams, neturėtų būti skiriami pagarbos ženklai Vilniuje.

„Jonas Noreika buvo vokiečių administracijos paskirtas vykdyti užduotį, tai yra izoliuoti į getą Šiaulių apskrities žydus, konfiskuoti jų turtą. Ir jis tą darbą atliko. Man atrodo, žmogiška prasme nėra jokio skirtumo, ar žmogui pavedė tremtinių sąrašus sudaryti ir turtą į kolūkį perduoti, ar pavedė žydus registruoti, jų turtą, perduoti kokiai nors nacių įmonei, o pačius uždaryti į getą. Tai yra antžmogiški dalykai, kur žmonės tikrai galėjo suvokti, kad daro tikrai netinkamus reikalus, nepaisant istorijos momento sudėtingumo“, – dėstė jis.

„Jonas Noreika nors darė daug kitų gerų dalykų kovodamas prieš Lietuvos priešus – to niekas nepaneigs ir iš istorijos neištrins – bet vis dėlto peržengė ribą, – sakė jis. – Turi būti taikomas vienodas principas – tokios lentos neturi būti, bent jau su valdžios palaiminimu.“

Anot mero, šeštadienio rytas pasirinktas tam, kad sprendimas būtų realizuotas „sklandžiai, be ekscesų, visuomenės dirginimų, perturbacijos ir gyvenimo trikdymo“, tačiau paros laikas buvęs netinkamai. R. Šimašius sako pavedęs lentą nuimti ryte ir tikėjęs, kad tai bus padaryta po 7 valandos, o ne prieš penkias ryto.

„Žmonės į tai pažiūrėjo per daug paprastai: „Grindos“ vyrai naktį dirbo kitus darbus, greičiau pabaigė, atvažiavo ir nukabino lentą. Bet iš tiesų neįvertino, kokią emocinę žinią tai galėjo pasisiųsti. Aš tai tikrai vertinu kaip tam tikrą klaidą. Kad šeštadienio rytas – normalu, bet tikrai ne prieš penkias, o turbūt apie septintą turėjo įvykti. Nes šia prasme žinia pasiųsta netinkama“, – sakė jis.

„Grindos“ vyrai naktį dirbo kitus darbus, greičiau pabaigė, atvažiavo ir nukabino lentą. Bet iš tiesų neįvertino, kokią emocinę žinią tai galėjo pasisiųsti.

Meras aiškino, kad priešingai nei karininko ir diplomato Kazio Škirpos alėjos pervadinimo atveju, čia nereikėjo tarybos sprendimo, nes teisės aktuose reglamentuoti tik pavadinimų suteikimai, bet ne tai, kaip turėtų atsirasti atminimo lenta.

„Tad esant tokiai situacijai, nebuvo į tarybą eiti jokio nei poreikio, nei tikslo. Tiesiog reikėjo padaryti tą aktą, kurį reikėjo. O aš suprantu, kad man, kaip vadovui, yra darbas ir pareiga prisiimti atsakomybę“, – sakė meras.

Jis tvirtino suprantantis dalies visuomenės nuotaikas, kuriai „skauda šiuo metu“.

„Bet esu tikras, kad be tiesos išgryninimo, tiesos pasakymo, turėtumėme dar didesnę problemą į priekį, kas sudarytų sąlygas mesti šešėlį ant kovotojų, kurie niekaip nenusižengė žmoniškumui“, – tvirtino politikas.

Jis sako turintis omenyje partizanų vadus Adolfą Ramanauską Vanagą, generolą Joną Žemaitį, Juozą Lukšą-Daumantą.

„Turi būti labai aiškiai nubrėžta riba ne tik istorijoje, bet ir mūsų vertinime“, – sakė R. Šimašius.

Atminimo lentelė J. Noreikai nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje mero R. Šimašiaus sprendimu nuimta ankstų šeštadienio rytą. K. Škirpos alėja Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu pervadinta į Trispalvės taip pat šią savaitę.

Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.