Po nelaimių virtinės pasidalijo skaudžia istorija: aš nebegaliu vaikščioti

Moteris įrašą paviešino socialiniuose tinkluose ir sutiko juo pasidalyti su portalo skaitytojais.

„Tai jau ne pirmas kartas, kai ant taip vadinamo Barbakano kalno įvyksta nelaimės. Žmonės, slidinėdami ar leisdamiesi nuo kalno dideliu greičiu, atsitrenkia į metalinius stulpus, esančius trasoje. Nors jie tarsi „apsaugoti“ minkšta danga, realybėje tai neužtikrina saugumo“, – įsitikinusi moteris.

Aš tapau neįgali ne dėl ekstremalaus elgesio, o dėl netinkamai įrengtos ir nepakankamai saugios viešos erdvės.

Anot jos, tai – status kalnas, didelis greitis ir kieti metaliniai objektai trajektorijoje. 

„Tokioje situacijoje net minimali klaida gali turėti negrįžtamas pasekmes. Aš tai žinau ne iš pasakojimų. 2023 metais, leisdamasi nuo šio kalno, atsitrenkiau nugara į metalinį stulpą. Pasekmės – stuburo trauma ir nugaros smegenų pažeidimas. Nuo tos dienos aš nebegaliu vaikščioti. Mano gyvenimas pasikeitė visam laikui. Aš tapau neįgali ne dėl ekstremalaus elgesio, o dėl netinkamai įrengtos ir nepakankamai saugios viešos erdvės. Tai, kas vyksta šiandien, nėra pavieniai nelaimingi atsitikimai. Tai – pasikartojantis pavojus, kuris kasmet kelia grėsmę vis naujiems žmonėms, dažniausiai jauniems. Jeigu nebus imtasi realių ir sisteminių sprendimų, neišvengiamai bus daugiau sunkių traumų, daugiau neįgalumą lemiančių sužalojimų, daugiau gyvenimų, kurie pasikeis akimirksniu ir negrįžtamai“, – teigė moteris.

Pašnekovė tikino, kad jos tikslas pasidalinti savo istorija ne dėl dėmesio, o tik tam, kad kuo greičiau būtų priimti veiksmai ir kiti žmonės nepatirtų tokių sunkių traumų.

„Mano tekstas yra perspėjimas visuomenei, raginimas atsakingoms institucijoms ir bandymas užkirsti kelią dar vienai tragedijai. Vilniaus savivaldybę kviečiu įvertinti situaciją ir imtis veiksmų dabar, o ne po dar vienos sunkios traumos. Viešos erdvės turi būti kuriamos taip, kad jos būtų saugios visiems. Saugumas neturi kainuoti žmogaus sveikatos, gebėjimo vaikščioti ar gyvenimo“, – kvietė E. Lanevska.

Įmonės „Grinda“ komunikacijos vadovė Vita Ramanauskaitė portalui kauno.diena.lt teigė, kad Tauro, Maironio g. ir Medeinos kalnas – bene populiariausios vilniečių pamėgtos čiuožinėjimo vietos.

„Grindos“ nuotr.

„Skirtingai nei, pvz.,  Liepkalnio slidinėjimo trasa, tai nėra specialiai žiemos pramogoms įrengtos ar pritaikytos vietos, tačiau rūpindamiesi pramogautojų saugumu, kasmet įrengiame laikinąsias apsaugos priemones – apsauginius tinklus, smūgius sugeriančius paminkštinimus, supilame sniego volus. Šiemet stulpų paminkštinimus pastorinome dvigubai, uždėjome specialius čiužinius. Mūsų komanda kasdien apvažiuoja minėtas vietas, kad įsitikintų, jog priemonės yra; pagal poreikį jas sutvirtina, taiso (socialiniuose tinkluose matome vaizdo įrašus, kai rogutininkai sąmoningai nuokalnėje nemažina greičio ir smaginasi atsitrenkdami į sumontuotus tinklus – bet būtent taip ir negalima elgtis)“, – teigė V. Ramanauskaitė.

Anot jos, žiemos pramogos – individualus sportas, įrengtos apsaugos yra skirtos rizikos mažinimui ir niekas nėra apsaugotas nuo nelaimingų atsitikimų. Pirmiausia būtina laikytis saugumo. 

Specialistai kviečia visus pramogauti atsakingai:

• Dėvėti šalmus ir kitas turimas apsaugos priemones, pvz., antkelius ir pan.;
• Čiuožti rogutėmis ir vengti savadarbių čiuožinėjimo priemonių;
• Prieš leidžiantis įsitikinti, kad nusileidimo zonoje nėra žmonių;
• Laikytis atstumo;
• Įsivertinti čiuožimo greitį ir nuokalnėje stabdyti;
• Stebėti aplinką ir nečiuožti esant prastam matomumui.