Pirmosios Vilniaus poros Kalėdos

Šie metai merui Viliui Navickui ir jo žmonai Jolantai ypatingi ir gerokai sunkesni. Tačiau dėl vieną po kito vejančių darbų pirmoji Vilniaus šeima nežada laužyti dešimtmečiais gyvuojančių Navickų Kūčių vakarienės tradicijų.

Darbų – iki kaklo

Trečiadienį prieš pietus paaiškėjo, kad "Vilniaus dienai" mero apie jo šeimos Kalėdų tradicijas pakalbinti nepavyks. Jo darbotvarkė perkrauta, intensyviai rengtasi vakare vykusiai Šv. Kristoforo apdovanojimų ceremonijai, tad išpešti bent laisvą pusvalandį pasikalbėti vilčių nebuvo.

Telefonu prisiskambinus J.Navickienei paaiškėjo, kad ir ši vos spėja suktis. Ragelį moteris pakėlė parduotuvėje, stovėdama ilgiausioje eilėje prie kasų. Vakar, kaip ir jos vyras, ponia Jolanta ruošėsi Šv. Kristoforo apdovanojimų ceremonijai ir galvojo apie Kūčių vakarienę.

Kūčioms gamina visi

O Kūčioms į jų namus Žvėryne suguža gausus šeimos būrys: aplankyti Navickų šeimos ir su jais gyvenančios ponios Jolantos mamos atvažiuoja mero mama, jo brolis su šeima, atskuba ir J.Navickienės sesers šeima. Tiesa, pastarieji šįkart atvyks be svarbiausio žmogaus – mamos ir žmonos, kurios šiemet neteko.

Kūčių vakarienei tradiciškai patiekalus gamina visa Navickų šeima. Pagrindinį stalo atributą, kalėdaičius, į namus parneša J.Navickienės mama. Pati ponia Jolanta gamina firminiu jos šeimos patiekalu vadinamus orkaitėje keptus bulvinius kotletus su grybų padažu. Taip pat gaminama kelių rūšių silkė, verdamas spanguolių kisielius, malamas aguonų pienas.

J.Navickienės sesers šeima visuomet atsineša marinuotų grybų. Mero mama kasmet kepa pyragėlius su varške, o Kalėdoms – ir pyragaičius su lašinukais. Kai visi suguža į Navickų namus, drauge kepa kalėdinius meduolius.

"Meras taip pat padeda gaminti: silkei pakepa grybų su svogūnais, pamaišo, kad neprisviltų. Taip pat prisideda dengiant stalą. Anksčiau patys ir kūčiukus kepdavome, tačiau dabar, kai trūksta ir jėgų, ir laiko, jų nusiperkame", – pasakojo J.Navickienė.

Aplanko Kalėdų Senis

Kai kūčių stalas padengtas, šeima susėda bendrai pasimelsti, lauždami kalėdaitį dalijasi palinkėjimais, o šeimos galva, pats V.Navickas, šeimai pasako sveikinimo kalbą. Po vakarienės – linksmybių metas. Visi traukia prie Kalėdų eglutės, po kuria jau pūpso kalnas dovanų. Tradiciškai prieš pat vidurnaktį į Navickų namų duris pasibeldžia Kalėdų Senis arba Boba.

"Kalėdų Bobute visuomet būdavo mano sesuo. Ji dalydavo dovanas, rengdavome loterijas, kas dainuodavo, kas eilėraštį deklamuodavo, šokdavo ar kokią gudrią mintį pasakydavo. Šiemet sesers nebėra su mumis. Greičiausiai ir Kūčios bus ramesnės: prisiminsime ankstesnius metus, kai ir ji būdavo su mumis. Tačiau Kalėdų Senis ir šiemet bus, o kas – ieškosime savanorio. Meras? Galbūt, bet nežinau, ar pavyks jį įkalbėti", – juokėsi ponia Jolanta.

Kalėdoms visa šeima traukia į Navickų sodybą už Vilniaus. Visuomet prie giminės prisijungia ir gausus draugų būrys. Jei oras prastas, visi buriasi įkaitintoje pirtelėje, o jei po kojomis gurgžda sniegas: kas ima slides, kas aunasi pačiūžas ar išvynioja meškeres ir traukia ant ežerą aptraukusio ledo.

Tradiciškai surengiamos ir Kalėdų vaišės, verdamas karštas vynas. Pastarąjį kasmet ruošia vis kiti. J.Navickienė prisipažįsta: nors ir turi savo vyno gaminimo receptą, gėrimo jai neteko ruošti jau penkerius metus.

J.Navickienės karšto vyno receptas

Reikės: vokiško kalėdinio raudonojo vyno,

cukraus,

gvazdikėlių,

cinamono,

džiovintų apelsino žievelių,

kvapiųjų pipirų.

Gamyba: į indą supiltas vynas uždedamas virti. Į jį varvinamas degintas cukrus, beriami gvazdikėliai, cinamonas, truputis kvapiųjų pipirų, patarkuojama džiovintų apelsino žievelių. Jeigu jų nėra, galima patarkuoti ir šviežio apelsino viršutinio žievelės sluoksnio. Vynas užverdamas, supilstomas į taures. Taurių krašteliai papuošiami cukrumi. Paruoštas gėrimas patiekiamas svečiams.