Pavasarį pasitiko ledinėmis maudynėmis Pereiti į pagrindinį turinį

Pavasarį pasitiko ledinėmis maudynėmis

2013-03-07 23:59
Pavasarį pasitiko ledinėmis maudynėmis
Pavasarį pasitiko ledinėmis maudynėmis / Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Net ir Vilniuje yra žmonių, kuriems maudynėms blogo oro nebūna: praėjusį šeštadienį Pilaitėje sveikuoliai pavasarį pasitiko tradiciškai maudydamiesi Salotės ežere iškirstoje eketėje.

Ant kranto – šalčiau

Praėjusį šeštadienį Vilniaus sveikuolių klubai "Gilužis" ir "Optimalietis" surengė jau 11-ąją sveikatos ir grūdinimosi šventę "Vilniaus ruoniai 2013".

Simboliškai palydėti žiemos ir pasitikti pavasario prie Salotės ežero susirinko nemažas būrys entuziastų, kurie smalsuolius šiurpino pusnuogiai mankštindamiesi, nerdami į ledinį vandenį ir tikindami, kad eketėje – kur kas šilčiau, nei įsisupus į kailinius. Aktyviausi ruoniai dėstė, kad šie metai, Seimo paskelbti Sveikatingumo metais, yra geriausia proga prisijungti prie maudynių.

"Tikrai nešalta nei ant sniego, nei vandeny. Šokame į eketę kiekvieną šeštadienį. Specialiai grūdintis ar treniruotis nereikia, svarbiausia – nusiteikimas", – sakė ruonis Viktoras.

Jam pritarė Genutė, ji teigė, kad baimes ir šaltį reikia palikti ant kranto, o už drąsą atlyginama puikia savijauta. "Šaltas vanduo gydo ir kūną, ir sielą. Žmogus nebesiskundžia sveikata, dėl jokio peršalimo galvos nebesuka, o siela energijos gauna, įkvėpimo", – kalbėjo moteris. Jos pačios gyvenime maudynės eketėje atsirado įsteigus sveikuolių klubą – sulaukus palaikymo ryžtis sveikiau gyventi kur kas lengviau.

Nėrė iš šimtamečiai

Paklausus, ar tapti ruoniu lygu tapti sveikuoliu, nuomonės išsiskyrė. Vieni sakė, kad visose gyvenimo srityse kraštutinumai kenkia, svarbiausia – klausyti savo organizmo ir atsižvelgti į jo poreikius, tad mėsos, alkoholio lašelio atsisakyti nebūtina. Kiti tvirtino, kad pasirinkus ruonio gyvenimo būdą, sveikatą nuodijantys dalykai nedera. "Aišku, pirtelėje yra alaus, išgeriame ir vyno, degtinės, visko. Negi sveiko proto bei blaivus žmogus šoktų į eketę ir mėgtų tai. Žinoma, tai tik bepročių užsiėmimas", – juokavo vienas į vandenį pasirengęs šokti ruonis. Tiesa, jis pridūrė, kad iš tiesų renkasi sveikatą, o alkoholio netoleruoja ir net nesėda prie stalo, jei ant jo puikuojasi butelis.

Sveikuoliškos buvo ir šventės vaišės – kruopų košė ir arbata su imbieru. Ruoniai pripažino, kad jų būry yra ir vaikų, tačiau šeštadienį jų nebuvo matyti. Vyriausias sveikuolis į eketę šokdavo net peržengęs 100-metį.

12 sveikuoliškų mėnesių

Vasaris pagal Sveikatingumo metų programą buvo skirtas dvasiniam, psichiniam ir fiziniam atsparumui didinti, grūdintis. Visą mėnesį įvairiose Lietuvos vietose buvo rengiamos "sveikatingumo, grūdinimosi bangos". Kulminacija – didžiosios kasmetinės sveikuolių maudynės – įvyko Palangoje vasario 16 d. Kovas skirtas dvasinei bei psichinei žmogaus ir visuomenės sveikatos aptarti, puoselėti.

Sveikatingumo metų iniciatorių nuožiūra 12 šių metų mėnesių suskirstyti temomis pagal laiko tarpsnius, siekiant pabrėžti sveikatą stiprinančias arba ardančias aktualijas. Sausis – sveika pradžia: nėštumas, gimdymas, kūdikystė; vasaris – organizmo (dvasinio, psichinio, fizinio) atsparumo, grūdinimosi mėnuo; kovas – dvasinė, psichinė sveikata; balandis – švari aplinka; gegužė – judėjimas, fizinis aktyvumas; birželis – sveikos šeimos mėnuo; liepa – gamtos ir natūraliosios medicinos; rugpjūtis – laiminga branda (senatvė); rugsėjis – sveika mokykla; spalis – sveika, visavertė mityba; lapkritis – be žalingų įpročių, priklausomybių; gruodis – žvilgsnis į ateitį: Visuomenės sveikatos gelbėjimo programos pradžia.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų