Profesinę šventę mininčius mokytojus Kauno moksleiviai apipylė gėlėmis ir staigmenomis. Pedagogai vakar vieni kitiems linkėjo kantrybės.

Tapo karo mokykla

"Čia dirba geriausi mokytojai", – balto popieriaus raidės V.Kuprevičiaus vidurinės mokyklos languose vakar rytą iš tolo sveikino į darbą skubančius pedagogus.

Irena Švėgždienė mokyklos duris tądien atvėrė viena pirmųjų. Nors kelias iki mokymo įstaigos jai puikiai žinomas, direktorė trumpam suabejojo, ar nesumaišė adreso: vietoj senojo užrašo pastatą puošė naujas – "Karo mokykla".

"Koridoriuje trypčiojo uniformuoti dvyliktokai. Prie krūtinės prisegė specialų šventinį ženkliuką", – pasakojo direktorė. Maskuojamomis spalvomis veidus išsiteplioję persirengėliai taip pasitiko kiekvieną pedagogą. "Visus norinčiuosius jie buvo pasirengę kariškais neštuvais nunešti į pamokas", – šypsojosi direktorė.

Moksleiviai pasirūpino, kad pedagogai saugiai pasiektų į darbo vietą. Nuskambėjus skambučiui, skelbiančiam ketvirtos pamokos pabaigą, vyresniųjų klasių moksleiviai mokytojams leido pailsėti – pamokų naštą perėmė ant savo pečių. Pedagogai buvo pakviesti į valgyklą, kurioje mėgavosi karšta kareiviška koše ir arbata.

"Tokią dieną malonus bet koks dėmesys. Nesvarbu, gėlės žiedas ar padėkos žodis tai būtų, – I.Švėgždienė prasitarė, kad smagiausia buvo stebėti moksleivius, kuriuos pedagogai vadina neklaužadomis. – Ne visuomet jie paruošia pamokas, ne visuomet pažangūs, tačiau šventei rengėsi ypač nuoširdžiai ir atsakingai."

Tobulėja su mokiniais

Matematikos mokytoja Rosita Semelevičienė – mokyklos senbuvė. "Pedagogo duoną kremtu nuo 1966 m. Šioje mokykloje skaičiuoju trisdešimt penktus metus", – vyresnioji mokytoja savo pasirinkimo nesigailėjo. – Jei laiką kas atsuktų atgal, nieko nekeisčiau. Rinkčiausi Šiaulių universitetą ir tą pačią specialybę."

Mokyklos pedagogė taip pat nekeistų. Sentimentų čia jai kelia viskas: aktų salė, kurioje atsisveikinta su ne viena abiturientų laida, juoda lenta, kurioje ji su mokiniais kasdien sprendžia sudėtingus matematikos uždavinius.

"Vaikai... kaipgi be jų", – į savo auklėtines meiliai dirstelėjusi pedagogė neslėpė, kad per keturiasdešimt metų moksleiviai labai pasikeitė. Esą dabar jie tapo drąsesni ir kultūringesni. "Vienai kolegei į kabinetą pro langą įmetė dviratį, – prieš keliolika metų įvykusi incidentą prisiminė pedagogė. – Dabar tokių dalykų nebūna."

Anksčiau, pasak jos, moksleiviai suolus išmargindavo kiaulių šnipais ir įvairiais, neretai – nešvankiais užrašais, dabar kabinetuose inventorius atrodo kaip naujas.

Ar laikas keičia mokytojus? "Žinoma. Kartu su mokiniais mes tobulėjame, – sakė R.Semelevičienė. – Tiesa, vienas dalykas nesikeičia – kantrybės reikėjo prieš keturias dešimtis metų, reikia ir dabar. To linkiu visiems kolegoms."

Vertina griežtumą

Tarptautinė mokytojų diena – šventė pedagogams ir malonus rūpestis moksleiviams. Pastarieji neslėpė – šiai šventei pradėję rengtis prieš kelis mėnesius. Išvakarėse darbo buvo daugiausia. Reikėjo ne tik sudėlioti svarbiausius šventės akcentus, bet ir pasirūpinti gėlėmis.

"Norėjome šventę padaryti ir mokytojams, ir sau", – tikino vienuoliktokė Iveta Drulytė. Pasibaigus oficialiajai daliai, pasitenkinimo šypsena moksleivės veide leido suprasti, kad viskas pavyko pagal planą. Rankose spausdamos puokštes švytėjo ir pedagogės.

"Koks geras mokytojas? Tas, kurio kabineto duris norisi varstyti ne tik per pamokas, bet ir po jų", – merginos žvilgsnis nukrypo į šalia stovinčią klasės auklėtoją. Pradinėse klasėse simpatizavusi atlaidesniems pedagogams, dabar moksleivė prasitarė galvą lenkianti prieš pedagogus, kurie pabara, kai reikia, nenuolaidžiauja. "Griežtas, bet teisingas – toks turi būti mokytojas", – vienuoliktokei antrino jos klasės draugės.