Mokyklų bėdos miesto valdžiai nerūpi?

Atrodo, kad vaikų mokymo reikalai Kaune klostosi itin sklandžiai, nes iš solidžių miesto atstovų sudaryta Kauno savivaldybės švietimo taryba neįdomi miesto vadovams.

Veikla apmirė

Kauno savivaldybės švietimo taryba įkurta tam, kad miesto valdžia galėtų gauti švietimo srities profesionalų konsultacijas, ji teikia pasiūlymus merui, vicemerams, Kauno tarybos Švietimo komitetui, savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriui.

Tarybą sudaro 20 bendrojo lavinimo mokyklų, kolegijų, universitetų, Lietuvos tėvų forumo atstovai, savivaldybės tarnautojai. Tačiau šios kadencijos valdžia su švietimo taryba bendrauja itin retai, beveik nerengiami jos posėdžiai.

„Gal dėl to kalti ir mes patys. Aš irgi prisiimu atsakomybę, nes galbūt buvau per mažai įkyrus, kai kelis kartus paraginau tarybos narius susirinkti į posėdžius“, – kalbėjo Kauno savivaldybės švietimo tarybos narys, Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Audrius Murauskas.

Jo teigimu, ypač tarybos veiklos aktyvumas smuko pernai. „Mažai aktyvūs tiek mes, tiek miesto vadovai, už švietimą atsakingi vicemerai“, – mano A.Murauskas.

Skaudulių netrūksta

Gal mieste švietimo reikalai tokie, kad nereikia jokių diskusijų, ekspertų patarimų? A.Murausko nuomone, ugdymo srityje skaudulių apstu ir būtinas dialogas su miesto valdžia.

„Vienas didelių rūpesčių yra mokyklų tinklo pertvarka. Kaunas išsiskyrė iš kitų miestų tuo, kad ilgai išsaugojo vidurines mokyklas. Dabar situacija keičiasi, bet dar galima rasti išeičių, pavyzdžiui, po vienu stogu steigti progimnazijas ir gimnazijas. Tada vaikai galėtų lankyti tą pačią mokyklą nuo pirmos iki dvyliktos klasės“, – kalbėjo Lietuvos tėvų forumo vadovas.

A.Murauskas mano, kad savivaldybė su švietimo taryba gali prisidėti ir prie mokymo programų tobulinimo, teikti pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai. „Kyla abejonių, ar tikrai dabartinė švietimo sistema sukuria sąlygas ugdyti savarankiškas, patriotiškas, kritiškai mąstančias asmenybes. Be aktyvios visuomenės atstovų iniciatyvos nieko nepakeisime, todėl esu įsitikinęs, kad Kauno savivaldybės švietimo tarybos aktyvesnė veikla yra tiesiog būtina“, – įsitikinęs A.Murauskas.

Jaučiasi nereikalingi

Kauno savivaldybės švietimo tarybos pirmininkas, J.Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos direktorius Paulius Martinaitis taip pat pripažino, kad tarybos darbas vangesnis nei anksčiau. Pasak jo, tarybos nuomonės, išvadų neprireikė ir rengiant bendrą Kauno miesto strateginį planą.

„Gal švietimo tarybos pirmininkas turėtų būti labiau nepriklausomas nuo miesto valdžios, tada galėtų aktyviau reikšti savo nuomonę“, – svarstė pirmininkas, kurio vadovaujama mokykla pavaldi savivaldybei.

Buvusi Kauno tarybos švietimo komiteto pirmininkė Antanina Medvedevienė prisimena, kad šios kadencijos pradžioje politikų susitikimai su švietimo taryba vykdavo 2–3 kartus per mėnesį. „Vėliau susiformavo nauja valdančioji dauguma ir šias pareigas palikau“, – pasakojo A.Medvedevienė.

Ji sakė, kad temų diskusijoms netrūkdavo. „Ši taryba būtina, kad politikai žinotų tikrą situaciją švietimo sistemoje, būtų informuoti apie jos problemas“, – įsitikinusi politikė.

Vicemeras Vytautas Vasilenka tvirtina nesijaučiantis atitrūkęs nuo švietimo rūpesčių. „Niekur nesislepiu, tegul švietimo tarybos nariai pas mane ateina ir kalba. Daug dirbu ieškodamas būdų, kaip pagerinti miesto mokyklų situaciją. Kai kurie moka tik šaukti, bet nieko nedaryti“, – mano mero pavaduotojas.