Kodėl kai kurie studentai apie būsto nuomos kompensaciją gali tik pasvajoti?

„Studijuoju verslo duomenų analitiką Matematikos fakultete ir Verslo fakultete. Tai sujungta sistema. Tenka daug važinėti tarp fakultetų, tarp trijų vietų. Taip pat dirbu korepetitore laisvu laiku, fotografe. Vasaromis daugiausiai fotografuoju. Ir dar kartais aktoriauju“, – pasakojo U. Gedvilaitė.

Vilniuje Urtė nuomojasi būstą, o kadangi uždirba mažai, anksčiau iš valstybės gaudavo būsto nuomos kompensaciją. Tad šiemet nuo sausio 2 d. pasikeitus įstatymui, Urtė kompensacijos nebegauna, mat jos pajamos per mažos kompensacijai gauti.

„Mano alga tiesiog buvo per maža iš visų tų mano veiklų, kadangi vis tiek tai yra individualios veiklos. Jos neužteka ir man pranešė, kad aš nebegausiu būsto nuomos kompensacijos“, – sakė studentė.

Pagal naujas taisykles, būsto nuomai negali išleisti daugiau nei 60 proc. pajamų. Jei nuoma kainuoja brangiau, kompensacijos valstybė nebeskiria, o pakeitimai įvesti stengiantis išvengti sukčiavimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Buvo pastebėta tų tendencijų, kai parama gal buvo nelabai taikliai naudojama ir tokiu būdu buvo imtasi priemonių ją taiklinti“, – aiškino „Vilniaus miesto būsto“ direktorė Rosita Žibelienė.

„Kada žmonės pradeda nuomotis butus už 1600-1800 eurų, matosi, kad kažkas sistemoje negerai veikia. Dėl to buvo registruota pataisa, kad pataikyti taikliau ir padėti tik tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų reikia valstybės pagalbos“, – kalbėjo pataisų iniciatorė Aistė Gedvilienė.

Valdininkai sutinka, kad pakeitimuose spragų yra ir aiškina, kad ši situacija jau sprendžiama.

„Pastebėta šita situacija, spraga ir ją bandoma šiuo metu taisyti. Yra bendradarbiaujama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir, mano žiniomis, pokyčiai artimiausiu metu bus padaryti įstatyme“, – teigė R. Žibelienė.

Studentai dar turėtų integruotis į darbo rinką ir ne į kompensacijas taikytis, o į darbo užmokestį.

Pagal naujai inicijuojamą įstatymo pataisą, studentai, norintys gauti paramą, turės atitikti tris punktus – nedirbti, būti iš kito miesto ir pateikti pažymą, kad universiteto bendrabutyje nėra laisvų vietų. Dirbantys studentai kol kas paramos negaus.

„Negaliu pasakyti, ar šitoj vietoj mes padiskutavę priimsim kažkokius pakeitimus, ar ne, bet vis dėlto socialinė parama yra skirta nepasiturintiems žmonėms“, – sakė A. Gedvilienė.

Šeimos, kurios neteko kompensacijos dėl to, kad jų pajamų ir nuomos kainos santykis neatitiko įstatyme nustatyto dydžio, galės gauti vienkartinę 1100 eurų išmok. Visgi studentams ji skiriama nebus.

„Studentai dar turėtų integruotis į darbo rinką ir ne į kompensacijas taikytis, o į darbo užmokestį“, – tikino R. Žibelienė.

Tačiau studentų nuomonė kitokia.

„Studentui dažnai reikia pagalbos, nes juk studentų grupė yra įvardijama kaip šviesulys. Tai gal reikėtų mums padėti šiek tiek?“ – klausė Studentų sąjungos atstovė Gabrielė Jarošiūnaitė.

„Galbūt būtų galima įvesti kokią protingesnę sistemą apskaičiuoti arba atsižvelgti į padėtį žmonių, kurie teikia būsto nuomos kompensaciją – jog tai yra ne bedarbis žmogus, tai yra studentas, užsiimantis dauguma veiklų. Taip būtų galbūt sąžiningiau šiek tiek“, – kalbėjo U. Gedvilaitė.

O kol sprendimų ieškoma, studentai kompensuoti netektą paramą bando kitais būdais.

„Tikėtina, kad daugiau studentai dirba ir ieškosi pigesnio būsto, jeigu jį yra įmanoma rasti didmiesčiuose“, – aiškino G. Jarošiūnaitė.

2023 m. būsto nuomos kompensaciją Vilniuje gavo 767 studentai. Šiemet – vos 40 studentų. Tačiau dar ne visi prašymai išnagrinėti ir jų gali būti daugiau.