Korupcijos skandalai, sulaikyti valdininkai – tai  Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų kasdienybė.

"Kauno diena" su STT Kauno valdybos viršininku Eivydu Čekaičiu kalbėjosi apie kauniečių aktyvumą, kodėl kai kurie garsiai nuskambėję tyrimai vėliau nepasiekė teismo.

– Kalbama, kad STT Kauno valdyba pirmauja Lietuvoje pagal atliekamų ikiteisminių tyrimų skaičių ir bylų sudėtingumą? Galbūt tai liudija, kad Kaunas kažkuo išskirtinis?

– Negalėčiau sakyti, kad Kaunas kažkuo skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų. Čia dirba nuoširdūs, darbštūs ir inteligentiški žmonės, o išimčių, kaip žinoma, pasitaiko visur.
Mūsų tarnyboje nėra pirmaujančiųjų ar atsiliekančiųjų. Visi STT padaliniai dirba vedami vieno tikslo – kuo efektyviau kovoti su korupcija.

– Kokie stambiausio masto korupcijos atvejai per darbo karjerą įsiminė labiausiai?

– Čia galėčiau vardyti teismų jau išnagrinėtas bylas. Iš pastarųjų labiausiai įsiminė daugiau nei penkerių metų senumo buvusio Vilniaus apskrities mokesčių policijos vadovo byla. Šis pareigūnas buvo subūręs organizuotą grupę, kuri stambiu mastu į Lietuvą gabendavo  maisto produktų, alkoholinių gėrimų ir rūkalų kontrabandą. Pamenu, kad spauda itin išsamiai aprašinėjo patį sulaikymo momentą ir tolesnio bylos tyrimo aplinkybes.

Šis tyrimas buvo išties sudėtingas, pareikalavo tikrai daug darbo. Tyrėjams teko aplankyti nemažai užsienio šalių, pasitelkti į pagalbą valstybių pareigūnus. Manau, kad ši byla įsimintina tuo, kad baudžiamojon atsakomybėn patraukti, o vėliau ir nuteisti buvo ne tik eiliniai kontrabandos vežėjai, bet ir patys jos organizatoriai, padėjėjai ir grupuotės finansininkas. Jų apyvarta tuomet siekdavo iki 200 tūkst. litų per dieną.

– Kokio rango tarnautojai dažniausiai patenka į STT pareigūnų akiratį?

– Dažniausiai tenka susidurti su viduriniosios grandies valdininkais. Tai būna skyrių vedėjai, departamentų vadovai ar vyriausieji specialistai. Tiesa, pastaruoju metu su mūsų tarnyba reikalų turi ir aukštesnio rango valdininkai.

– Nemažai pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl korupcijos nepasiekia teismo, nors būna sulaikomi įtariamieji, atliekamos kratos, o galiausiai tyrimai nutraukiami. Kaip tai pakomentuotumėte?

– Baudžiamasis įstatymas reikalauja, kad, nustačius nusikalstamos veikos požymius, turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Deja, ne visada pavyksta surinkti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę. Šiuose darbuose glaudžiai bendradarbiaujama su prokurorais, kurie sprendžia, ar surinkta pakankamai įrodymų, kad byla būtų perduota teismui. Turiu pripažinti, kad ne visada pavyksta įrodyti įtariamųjų kaltę. Nesame visagaliai ir kartais klystame.

– Kokie STT Kauno valdybos santykiai su miestiečiais? Ar žmonės dažnai  kreipiasi į jus prašydami pagalbos, informuodami apie galimas korupcijos apraiškas?

– Per metus iš gyventojų sulaukiame apie šimto pareiškimų, pagal kuriuos pradedama apie dešimt ikiteisminių tyrimų. Ne visais atvejais galime priimti sprendimus, nes dažnai žmonių keliamos problemos yra  ne mūsų tarnybos kompetencija, todėl tenka persiųsti gautą informaciją kitoms atsakingoms institucijoms.

Gyventojų skundus kaupiame, analizuojame ir lyginame su kita mūsų turima informacija. Bet koks gyventojų aktyvumas yra sveikintinas. Į STT jie gali kreiptis be jokių tarpininkų, patys savo iniciatyva. Mūsų durys visiems atviros. Kartais pasitaiko gana kurioziškų atvejų, kai žmonės patys nedrįsta to daryti ir ieško, kas galėtų pranešti už juos.

– Pastaruoju metu Kaune dažnai girdimas STT vardas įvairiuose didelio atgarsio sulaukiančiuose įvykiuose. Kas tai – masinis korupcijos proveržis?

– Visa tai yra ilgo ir kruopštaus mūsų valdybos kolektyvo darbo pasekmė. Mes ne visada būname suinteresuoti, kad informacija apie sulaikymus ir padarytas kratas būtų tuoj pat paviešinama. Dažnai mums reikia šiek tiek laiko, bent kelių dienų, kad viskas būtų padaryta tiksliai ir iki galo.

Turiu pripažinti, kad, žiniasklaidai paviešinus vieną ar kitą faktą anksčiau laiko, kartais tai sutrukdo sėkmingam mūsų tarnybos darbui. Dėl to pykti negalime, nes visuomenė irgi turi žinoti apie mūsų darbą.

– Ar nejaučiama, kad valdininkai ir kiti valstybės tarnautojai tampa atsargesni, apdairesni ir įtaresni?

– Galbūt ir galima sutikti, kad kai kurie veikėjai išties tampa net perdėtai jautrūs. Mūsų pareigūnai taip pat nuolat tobulėja, daro išvadas, mokosi iš klaidų, gilina savo įgūdžius, aptaria su prokurorais naujus įrodinėjimo metodus.

– Kiek ilgai gali trukti STT agentų darbas iki atomazgos, kurią vainikuoja sulaikymai, kratos ir ikiteisminiai tyrimai?

– Nuo kelių mėnesių iki metų. Jei mums prireikia daugiau laiko, turime kreiptis į STT direktorių su motyvuotai pagrįstu prašymu pratęsti terminą. Yra buvę, kad prireikdavo daugiau nei metų visai reikiamai operatyvinei informacijai surinkti. Paprastai tokie nusikaltimai pasižymi savotišku uždarumu, juose dažnai dalyvauja tik du asmenys, kurių nė vienas nesuinteresuotas atskleisti korupcijos reiškinio.

Beveik nepasitaiko pranešimų iš žmonių, kurie prisipažintų davę kyšį, nors jie ir gali būti atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės.

– Kaip į nuolatinį pareigūnų dėmesį valdininkams reaguoja jų vadovai?

– Reakcijų būna įvairių. Vadovai neretai tvirtina, esą jų padaliniuose korupcijos apraiškų negalėjo būti, kad tai veikiausiai yra provokacija, bandymas su jais susidoroti ar net grėsmė jų pačių užimamam postui. Tik vėliau, detaliau susipažinę su informacija, jie suvokia, kad klydo.

Turiu pastebėti, kad mūsų darbui dažnai suteikiamas ir politinis atspalvis. Su tuo nesutinku. Kaip žinome, tokie politikų pareiškimai tapo savotiška gynybine taktika ir mes prie jų jau pripratome.

Po STT pareigūnų apsilankymų dažnai būna padaromos tam tikros išvados. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybėje su statybų sektoriumi susiję darbuotojai buvo perkelti į vieną patalpą, kad jiems kiltų kuo mažiau pagundų.

– Kaip vyksta STT bendradarbiavimas su savivaldybių Antikorupcijos komisijomis?
– Deja, daugelis savivaldybių nenoriai vykdo įstatymo numatytas pareigas korupcijos prevencijos srityje. Kiekvienų metų trečiąjį ketvirtį jos turi nustatyti korupcijos tikimybę savo veikloje ir siųsti šią informaciją STT. Šiemet tai padarė vos keturios iš penkiolikos mūsų prižiūrimoje teritorijoje esančių savivaldybių, pernai situacija irgi buvo panaši.

– Kokiose srityse korupcija įsigalėjusi labiausiai?

– Visuomenės apklausos byloja, kad korupcija labiausiai įsigalėjusi policijoje, medicinoje, teismuose, politikoje. Tokius visuomenės nuomonių tyrimus vertinčiau atsargiau. Susidaro įspūdis, kad per apklausas žmonės išreiškia ne savo patirtį šioje srityje, o žiniasklaidoje formuojamą nuomonę.

Mūsų duomenimis, daugiausia korupcinių nusikaltimų fiksuojama valstybės valdyme – savivaldybių, apskričių administracijų darbe.

– Kaip per pastaruosius kelerius metus keitėsi STT Kauno valdybos darbo apimtys?

– STT Kauno valdybos darbo apimtys išlieka maždaug tokios pačios. Pastaruoju metu padidėjęs visuomenės aktyvumas, gauname daugiau pranešimų, pareiškimų. Per metus pradedama apie 20–30 ikiteisminių tyrimų, teismui atiduodama nuo septynių iki dešimties bylų.

Šiemet pradėjome 18 ikiteisminių tyrimų ir penkias baudžiamąsias bylas perdavėme teismui, kuriose ištirta net 30 epizodų. Baudžiamojon atsakomybėn patraukti devyni asmenys. Septyni ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti.