BNS rašė, kad minima pertvarka planuojama panaikinti Nacionalinę sporto agentūrą (NSA), integruojant jos funkcijas į naujai formuojamą Nacionalinę sporto tarybą ir Lietuvos sporto centrą.

Kreipimesi į STT, kurį matė BNS, parlamentarai teigia, kad reforma „kelia rimtų abejonių dėl skaidrumo, pagrįstumo ir efektyvumo“.

Anot politikų, registruotame su pertvarka susijusiame įstatymo projekte nenurodytos jos priežastys, tikslai, nauda ar efektyvumas, nepateiktas poveikio vertinimas, būsimi kaštai.

Pasak jų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neįvertino, kad vykdant reformą bus atleidžiami darbuotojai, dėl funkcijų perdavimo gali sutrikti veiklos tęstinumas ar kad naujos institucijos nebus pajėgios pradėti veiklos laiku.

„Turint omenyje ankstesnę patirtį (...), panašios reformos jau yra sukėlusios vėlavimus ir chaosą, įskaitant sporto finansavimo stabdymą ir tvarkų netekimą galios“, – teigiama kreipimesi.

Pasak Seimo narių, pasirinktas reformos modelis kelia klausimų dėl administracinio efektyvumo, atsakomybės aiškumo ir sprendimų koordinavimo.

Politikams nerimą kelia ir tai, kad Nacionalinė sporto taryba, sudaryta iš sporto organizacijų atstovų, spręstų dėl įstaigų finansavimo. Jie pabrėžia, kad taip sporto finansavimas gali tapti politizuotas.

Parlamentarai abejoja ir dėl siūlomo Sporto tarybos narių rinkimo modelio, teisinių spragų reformoje, neužtikrintų federacijų finansavimo garantijų.

Anot jų, viešai prieinama informacija taip pat rodo, kad prie įstatymo projekto rengimo prisidėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) teisininkas.

„Atsižvelgiant į tai, kad LTOK yra viena iš organizacijų, kuri pagal siūlomą reformą turėtų tiesioginę įtaką naujosios Nacionalinės sporto tarybos sudėčiai bei sprendimams dėl finansavimo, toks dalyvavimas kelia akivaizdžią interesų konflikto riziką“, – rašoma kreipimesi.

„Tokiu būdu kyla pagrįstų abejonių, ar projektas rengtas laikantis viešojo intereso, skaidrumo ir nešališkumo principų, ypač atsižvelgiant į tai, kad LTOK yra potencialus šios reformos naudos gavėjas“, – rašoma jame.

Kreipimąsi į STT pasirašė 36 Seimo nariai. Daugelis jų yra opozicijos atstovai, tačiau iniciatyvą kreiptis į tarnybą taip pat parėmė keli valdantieji, pavyzdžiui, socialdemokratai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė bei Algirdas Sysas, „aušrietis“ Karolis Neimantas.

Kreipimąsi inicijavo konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad koreguojant sporto politikos įgyvendinimo struktūrą atsižvelgta į dviejų auditų išvadas, parodžiusias, jog sprendimus priimant siūlomai naikinti Nacionalinei sporto agentūrai buvo pažeistos galiojančios tvarkos.

Pagal siūlomus pokyčius, NSA prijungus prie Nacionalinės sporto tarybos, keturių metų kadencijai būtų renkamas pastarosios organizacijos pirmininkas, kuris peržiūrėtų projektų sąrašus, teiktų siūlymus, priimtų sprendimus dėl galimų veiklos krypčių.

Į tarybą po du narius deleguotų Lietuvos tautinis olimpinis komitetas bei Lietuvos sporto federacijų sąjunga, o po vieną asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos sporto mokslininkų asociacija, neįgaliųjų organizacijos bei vieną narį išrinks visos organizacijas, kurios nepateko į anksčiau išvardintas sritis.