Vieni Antakalnio Smėlio gatvėje esančios Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pastatai švyti naujumu, kiti palikti griūti. Gyventojai nerimauja, kad vieno iš pastatų siena užgrius ant praeivių.

„Vilniaus dienai“ paskambinęs Smėlio gatvės gyventojas Jonas sakė kreipęsis ir bendruoju pagalbos telefonu, ir į avarinę tarnybą, ir į Antakalnio seniūną, bet visi tik vieni kitiems problemą permetinėjo. Neapsikentęs ir baimindamasis, kad galinti griūti siena neužmuštų praeivių, senjoras kreipėsi į žurnalistus. „Tik laiko klausimas, kada ji nugrius“, – baiminosi Antakalnio gyventojas.

Nenuostabu, kad gyventojui sunkiai sekėsi ieškoti pagalbos. Bendrovės „City Service“ antrinės įmonės „Antakalnio ūkis“ atstovai sakė nebeprižiūrintys šio pastato, nes jis nebenaudojamas.

Lietuvos karo akademijos nurodytu Statinių priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Elenos Piepolienės telefonu pasiekti nepavyko gerą pusdienį. Vėliau telefonu atsiliepė Daliumi prisistatęs vyras, kuris atsisakė pasakyti savo pavardę, ir sakė „esantis vietoj E.Piepolienės“.

„Kas jums davė mano numerį?“ – piktokai klausė Dalius. Paaiškinus, kad telefono numeris nurodytas Lietuvos karo akademijos interneto svetainėje, ir jokių detektyvinių paieškų dėl to nereikėjo imtis, vyras nepanoro komentuoti situacijos.

„Su žiniasklaida bendrauja tik mūsų atstovai spaudai. Viso gero“, – pokalbį baigė nežinomas akademijos darbuotojas.

Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vyresnioji specialistė Irena Gataveckienė sutrikusi kalbėjo, kad tai – ne jų reikalas.

„Mes nekompetentingi atsakinėti. Nežinau net, ką jums patarti“, – nutęsė specialistė. Paklausus, kieno reikalas bus, jeigu siena grius ir užmuš žmogų, I.Gataveckienė vis dėlto suskubo ieškoti, kas galėtų pakomentuoti situaciją. Rado – Statinių priežiūros skyrius viršininką kapitoną Liną Venckų.

Pasirodo, greitai šios problemos išspręsti nežadama. L.Venckus sakė, kad prieš porą mėnesių Vyriausybei pateikti dokumentai pripažinti pastatą fiziškai susidėvėjusiu ir nebetinkamu naudoti.

„Tada, kai Vyriausybė patvirtins, kreipsimės į ministeriją, kad skirtų lėšų pastatui nugriauti. Labai optimistiniu variantu viskas bus baigta rudenį, – sakė L.Venckus. – Gyventojai jokiu būdu negali bijoti, kad siena užvirs, nes tai yra mūsų teritorija, pastatas yra už mūsų tvoros, tarp šaligatvio ir tvoros dar yra tam tikras atstumas, priėjimas prie pastato ribotas. Pastatas nėra tiek nestabilus, kad griūtų ar keltų pavojų.“