Pasak kariuomenės, pagrindinis šių pratybų tikslas – per teoriją ir diskusiją remiantis doktrina bei istorinių pavyzdžių analize nustatyti Vilniaus miesto gynybos organizavimo iššūkius.

Nustačius grėsmes miestui prieš konfliktą ir konflikto metu pasiūlyti sprendimai, kaip efektyviai galima jas valdyti ir organizuoti procesus, skirtus šioms grėsmėms mažinti, skelbiama pranešime.

„Vilnius yra unikalus Baltijos valstybių sostinių kontekste, jis yra labai netoli nuo sienos ir neturi priėjimo prie jūros kaip Talinas ar Ryga. Todėl jo gynybos klausimai yra susiję su sausuma ir sausumos keliais. Kartu su Vilniaus miesto vadovybe šiose pratybose dalijomės abipusiai naudingomis žiniomis ir patirtimi, kad galėtume visi geriau pasiruošti gynybai“, – pranešime cituojamas Gynybos štabo viršininkas generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas.

Vilnius yra unikalus Baltijos valstybių sostinių kontekste.

Skelbiama, kad pratybose dalyvavo kariuomenės, Vilniaus miesto savivaldybės, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento bei Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.

„Mums tai buvo puiki galimybė susiderinti veiksmus. Žinodami, ką daro kariuomenė ir ką daro miestas, tokiais atvejais galime efektyviai organizuoti miesto gynybą. Dėl to į pratybas atvykome su svarbiausiais departamentų vadovais, du iš jų yra kariai savanoriai, kurie savo pareigose jau naudoja karybos žinias“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Anot kariuomenės, pratybos, sudarytos iš teorinės ir diskusijų dalies, organizuotos taip, kad dalyviai galėtų papildomai susipažinti su istoriniais ir dabarties konfliktų pavyzdžiais, kuriuose taikiniais buvo dideli miestai.

Diskusijų dalyje pratybų komandos turėjo kartu spręsti sukurtas situacijas dabartiniame kontekste, identifikuoti reikalingus pokyčius ir vieni kitus geriau suprasti.

„Pratybų pabaigoje gautos žinios Lietuvos kariuomenei leis geriau suvokti savivaldos poreikius ir galimybes ruošiantis šalies gynybai ir stiprinant tarpusavio sąveiką su kitomis institucijomis“, – rašoma pranešime.