Kada iš esmės tvarkys problemiškiausias Gedimino kalno vietas?

Kaip BNS informavo už kalno tvarkymą atsakingas Nacionalinis muziejus, gegužę bendrovei „Maspro“ perėmus darbus iš buvusio rangovo „Hidroterra“, šiuo metu jau baigiami derinti projektiniai pasiūlymai dėl pietrytinės kalno dalies gynybinės sienos ir Kunigaikščių rūmų pamatų sutvirtinimo.

Būtent šiai vietai ekspertai įžvelgia didžiausią nuošliaužų grėsmę.

„Kapitaliniam šios dalies remontui jau yra parengti projektiniai pasiūlymai, jie yra pateikti derinimui su atsakingomis institucijomis. Šio dalies leidimus optimistiniu variantu tikimasi gauti iki šių metų pabaigos, tuomet nedelsiant būtų skelbiamas rangos darbų konkursas, o realūs darbai prasidėtų vėlyvą pavasarį“, – BNS informavo muziejus.

„Maspro“ pagal sutartį gegužę darbų projektavimą įsipareigojo užbaigti už 718 tūkst. eurų.

Anot muziejaus, iš viso galutiniam Gedimino kalno sutvarkymo projektui bus reikalingi šeši leidimai: trys tvarkybos ir trys statybos. Tik problemiškiausios pietrytinės dalies tvarkymui būtini du leidimai.

Taip pat pabrėžiama, kad Gedimino kalno būklė šiuo metu yra sąlyginai stabili, davikliais vykdoma nuolatinė stebėsena nefiksuoja jokių reikšmingesnių judesių.

Žiema, jeigu nebus nuolatinio įšalo, nėra palankus metas.

„Vis tik, kalno būklė, kol nebus įgyvendintos ilgalaikio sutvarkymo projekte numatytos priemonės, išliks priklausoma nuo orų sąlygų. Žiema, jeigu nebus nuolatinio įšalo, nėra palankus metas“, – sakoma muziejaus atsakyme.

Įstaigos ekspertai atliko įdėmią fizinę kalno apžiūrą, jos metu didesnių problemų nebuvo identifikuota. Vis dėlto buvo nuspręsta palei šiaurės rytinio šlaito gynybinę sieną esantį grunto įtrūkį prevenciškai sutvirtinti tinklo su inkarais sistema. Tokia priemonė, kaip teigiama, sėkmingai pasiteisino ir kitose kalno vietose.

„Bet kokiu atveju kalnas yra stebimas visą parą, todėl nuošliaužos, tikėtina, neįvyktų netikėtai – joms būtų spėta pasiruošti arba jas prevenciškai stabdyti, nes tam muziejus turi nuolatinę ekstremalių darbų sutartį“, – pabrėžia muziejus. 

Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Pastarąjį kartą masyvesnė nuošliauža po intensyvaus lietaus Gedimino kalne nuslinko šių metų birželį. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, vėliau pasikelti į kalną leista tik funikulieriumi.

Šiuo metu kalnas yra atviras lankytojams, į jį galima pakilti istoriniu taku nuo Vilnios upės pusės ir funikulieriumi. 

Per pastaruosius metus buvo imamasi skubių kalno tvarkymo ir tvirtinimo darbų, įrengta jo stebėjimo sistema, kartu buvo atliekami ir archeologiniai tyrimai. Ilgalaikius sprendimus stiprinant kalną nuspręsta ekspertams išsamiau įvertinus jo būklę, grunto sudėtį. Projektą darbams parengti turėjo konkursą laimėjusi įmonė „Hidroterra“.

Tačiau šie planai įstrigo įmonei ir Nacionaliniam muziejui bei kitoms valstybinėms institucijoms nesutarus, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų. Muziejus su šia įmone pernai nutraukė sutartį, bet dėl ginčų teismuose ir ilgų viešųjų pirkimų procedūrų nauji rangovai darbus perėmė tik gegužę.