Keliautojui, muzikantui Hokšilai Andrade pinigų visada užtenka tiek, kiek jų yra. "Kai reikia, žmonės išmoksta gyventi beveik be pinigų", – įsitikinęs jis. Svarbiausia – keisti mąstymą.

Neteikia reikšmės nesvarbiems dalykams

Kol daugelyje miesto biurų netyla kalbos apie ekonominę krizę, Hokšila dėl to nesuka galvos. "Sakote, Lietuvoje krizė? Neteko girdėti. Skaičiau užsienio spaudoje apie padėtį Jungtinėse Amerikos Valstijose, o kiek ji palietė Lietuvą, net nežinau. Niekada gyvenime neturėjau oficialaus darbo, nemokėjau mokesčių, todėl man pačiam nuo to nei šilta, nei šalta", – prisipažino dainininkas.

Didelių pokyčių savo piniginėje Hokšila kol kas nepastebėjo: "Girdėjau kolegas muzikantus skundžiantis, kad sumažėjo koncertų. Nesu tas atlikėjas, kuris Lietuvoje būtų nuolat graibstomas, todėl honorarų sumažėjimo taip pat nejaučiu."

Tačiau kad ir kiek pinigų būtų keliautojo kišenėje, jis galvos dėl to sau nesuka: "Nežinau konkrečios sumos, kiek išleidžiu per mėnesį, nes ji kaskart vis kitokia. Faktas tik toks, kad mums tikrai nereikia tiek daug pinigų, kiek manome. Pavyzdžiui, Ruandoje visa šeima metus gyvena už šimtą dolerių, tai yra 270 litų. O kainos ten nemažesnės nei čia. Išmoksti, kai reikia, ir viskas."

"Žmonės mėgsta lyginti save su turtingesniais. Mano, bus "kietesnis", jei turės geresnio prekės ženklo drabužį ar brangesnį automobilį. Kodėl nepasilyginti su tais, kurie gyvena skurdžiau? Aš Afrikoje jaučiausi milijonierius, Lietuvoje mane kai kurie gal jau pavadintų esantį žemiau ribos. Pasaulio pažinimas atveria akis. Žmogui taip pat reikia kažkokių sunkesnių aplinkybių. Nežinau, krizė čia ar ne, bet gal ir gerai, jei žmonės pasimokys pasispausti, šiek tiek sunkiau pagyventi", – svarstė Hokšila.

Perka tik tai, kas būtina

Nereikalingų niekučių dainininko namuose nėra. "Net kai ką nors švenčiu, prašau, kad žmonės nedovanotų man jokių materialių daiktų. Nebent tokių, kurie tilptų kišenėje arba kuriuos būtų galima suvalgyti, – juokėsi jis. – Juk kur paskui juos dėsi, kam reikia apsikrauti? Žmogui iš tikrųjų pakanka turėti kažką pavalgyti ir kur išsimiegoti."

Drabužius Hokšila dažniausiai perka per keliones: "Dėl to sutinku, kad užsienyje apdarai pigesni ir pasirinkimas didesnis. Bet neperku dažnai. Turiu keletą drabužių ir jie visi man patinka, neperku tik tam, kad pirkčiau. Nesu nusiteikęs ir prieš dėvėtų drabužių parduotuves. Mielai pirkčiau jose, bet neturiu kantrybės jose kažko ieškoti."

Pirkti automobilį keliauninkas net nesvarsto: "Jau vien šunį kažkam palikti būna bėda, o jei dar reikėtų galvoti apie automobilį, garažą? Be to, manau, jis visiškai nereikalingas. Visur galima dviračiu nuvažiuoti. Taip ir pasportuoji, ir spūstis aplenki, aplinką saugai ir kuro nereikia. Nesuprantu, kodėl kiti to nedaro. Lietuvoje automobilis yra kažkoks turto ir statuso įrodymas: jei tau aštuoniolika, automobilį turėti privalai. Tačiau ar tikrai jo reikia?"

Maistui neišlaidauja

Maistui Hokšila taip pat neišrankus. "Dažniausiai valgau namie, pasigaminu kažką paprasto. Kiaušinį išsikepu ar kažką panašaus. Šįryt varškės valgiau, paprasta ir sveika", – šypsojosi jis. Norintiems papietauti nebrangiai ne namie, dainininkas patarė važiuoti šiek tiek toliau nuo centro – ten kavinėse maistas pigesnis.

"O jei reikia, centre yra tokia labai juokinga kavinė pavadinta "Sultiniai", Jogailos gatvėje. Ten porcija cepelinų kainuoja šešis litus, visada galima nebrangiai ir sočiai pavalgyti. Ji stovi jau gal nuo sovietmečio ir, tikiuosi, išliks toliau, nes tai tikrai autentiška vieta", – taupantiems pinigus apsilankyti patarė Hokšila.

Eugenijus, 59 metai

Nelabai turiu ką taupyti. O krizė pasijautė vis tiek. Teko susiveržti diržus ir apriboti kultūrinę "programą".

Eugenija, 38 metai

Truputį pajaučiau krizę ir, žinoma, pradėjau taupyti. Teko skirti gal truputį mažiau pramogoms ir poilsiui.

Romas, 57 metai

Man vienam visoms reikmėms užtenka. Ir diržo dar nesusiveržiau. Tačiau jei būtų keli "žindomi", tai krizė jaustųsi smarkiau, reikėtų taupyti. Be to, čia nėra blogiausia stadija. Krizė truks 2–3 metus, dar visko bus.