Ginčai dėl Laimio kalno verda, o kalnas nyksta

Miesto valdžia, susidomėjusi itin prasta Liepkalnyje esančio Laimio kalno būkle, stengiasi jo valdymą perimti į savo rankas. Kol kas senieji šeimininkai labai spyriojasi ir tam trukdo. Jei teisiniai procesai pakryps miesto naudai, po poros metų žiemos sporto mėgėjai turėtų turėti nuostabią vietą slidinėti.

Laikosi įsikibę

Vienintelis sostinėje esantis kalnas, ant kurio žiemą susirenka slidininkai ir snieglentininkai, jau seniai labai prastos būklės. Jo trasų, aptarnavimo kokybe skundžiasi ten susirenkantys žiemos pramogų mėgėjai.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad pernai sąlygos slidinėti buvo tragiškos. Nei gero sniego, nei parko, trasų kokybė prasta. Būtų gerai, jei kada pasiektume bent Ignalinos ar Anykščių lygį, nes, matyt, su Latvija konkuruoti tikrai nepavyks“, – apmaudą liejo vilnietis Marius, jau aštuonerius metus slidinėjantis snieglente.

Vis dėlto žiemos sporto mėgėjai gali guostis bent tuo, kad planų sutvarkyti kalną yra, ir net labai rimtų. Kaip sakė VšĮ „Sveikas miestas“ direktorius Mantas Paulauskas, įgyvendinus visus sumanymus, Liepkalnis galėtų tapti geriausias iš visų aplinkinių kalnų. Tačiau tuo susirūpinusi miesto valdžia turi didelį trukdį – senuosius kalno šeimininkus, t. y. bendrovę „Žiemos trasa“, kuri nė neketina geranoriškai jo atiduoti į miesto rankas.

„Miesto valdžios atstovai atkreipė dėmesį į skundus, raštus, kuriuos rašydavo miestiečiai, apie prastą kalno būklę, kad jis visiškai neprižiūrimas. Ir pradėjo Laimio kalno perėmimo į savo rankas procesą, kad galėtų jį sutvarkyti. Tačiau dabartiniai šeimininkai yra teisiškai apsisaugoję, kelia ultimatumus, reikalauja kompensacijų, kurių nėra verti, ir jokiais geranoriškais būdais nenori perleisti kalno miestui“, – situaciją apibūdino M.Paulauskas.

Įvertino ekspertas iš Latvijos

Nors situacija tebėra kebli, pavyko rasti šiokį tokį kompromisą. Net ir vykstant peštynėms, kalnas šią žiemą turės veikti. Tiesa, tikrai neaišku, kada jis bus atidarytas. Miesto valdžia ir toliau padedama teisininkų sieks perimti kalno valdymą, o iki įvyks šie pokyčiai, dabartiniai šeimininkai yra įsipareigoję paisyti visų nurodymų ir rekomendacijų, ką ir kaip daryti tvarkant šią vietą.

Siekiant įvertinti šias galimybes, buvo pakviesta ekspertų iš Latvijos. Mūsiškį kalną apžiūrėjo Slidinėjimo trasų asociacijos prezidentas, kuris vertina trasų būklę, konsultuoja. „Atvažiavę latviai viską apžiūrėjo, įvertino kalno būklę, surašė patarimus, ką ir kaip miestui daryti. Dabartiniai šeimininkai šiemet tvarkydami kalną turėtų paisyti šių surašytų rekomendacijų, saugumo, tvarkos reikalavimų“, – sakė „Sveiko miesto“ vadovas.

Pasak M.Paulausko, tokie procesai visada labai užsitęsia, jei kita pusė nenori atiduoti „aukso“ kalno, nors patys, pašnekovo teigimu, visiškai jo neprižiūri. „Aišku, jie teigia, kad kaip tik labai daug darė. Na, tai išsiaiškins savivaldybės teisininkai. Mes norime, kad trasa pradėtų kuo greičiau veikti“, – teigė M.Paulauskas.

Norėtų, kad veiktų ir vasarą

Taigi dabartiniai šeimininkai, prižiūrimi miesto atstovų, netrukus turėtų pradėti kalną tvarkyti. „Sveikas miestas“ planuoja organizuoti sveikatingumo, žmonių mokymo renginius, šalia kalno įrengti lygumų slidžių trasą. Kada viskas pradės veikti, priklausys nuo oro sąlygų.

„Yra dvi sniegą purškiančios patrankos. Reikėtų jo pripurkšti labai daug, apie pusę metro, kad būtų galima jį važinėti retraku. Priešingu atveju, retrakas važinėdamas kelia žemę ir gadina sniegą. Paskui tos juodos dėmės gadina slides ir snieglentes“, – aiškino pašnekovas.

Tačiau jis vėl pabrėžė, kad iš latvių gauti patarimai pro ausis nepraslydo ir kad jų bus paisoma, kiek įmanoma. Pavasarį ketinama sudaryti planus, kaip kalnas galėtų veikti vasarą: planuojama čia įsileisti kalnų dviratininkus, šalia esančiuose aikštynuose įrengti sportinę rekreacinę zoną: lauko teniso, paplūdimio tinklinio ar futbolo aikšteles, kad vasarą ši vieta taip pat gyvuotų.

Pats daug metų slidinėjantis M.Paulauskas teigė, kad dabartiniams šeimininkams, tiesa, su jais susisiekti nepavyko, labai trūksta vadybinių gebėjimų, esą jie neišmano, kaip pritraukti rėmėjų, kaip gauti lėšų iš šalies, ne tik parduodant bilietus.

„Pavyzdžiui, Latvijoje kai kuriuos snieglenčių parkus remia telefonų bendrovės ir pan. Labai svarbu rasti lėšų iš šalies, kas norėtų pasipelnyti iš reklamos. Šiuo aspektu nebuvo nieko daroma ir šiaip nelabai stengtasi tą kalną puoselėti. Bet kadangi jis tik 5 minutės nuo miesto centro, tai visi sukandę dantis ir važiuodavo. Kiti mūsų miestai – Ignalina, Anykščiai, Druskininkai – susitvarkė kalnus iš ES lėšų ir labai aplenkė Liepkalnį. Mes labai sunerimome – turime tokį objektą Vilniaus mieste ir jis visiškai apleistas“, – kalbėjo „Sveiko miesto“ direktorius.

Ieškos išeities dėl vandens

Kalbėdamas apie pokyčius, M.Paulauskas pasakojo, kad yra daugybė techninių dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Gali tekti pakeisti visą vamzdžių sistemą, įsigyti daugiau sniegą purškiančių patrankų, retraką, kuris normaliai tvarkytų sniegą. Yra minčių įrengti ir pramogų zoną su bobslėjaus trasa. Pasak pašnekovo, net yra žmonių, kurie sutiktų į tai investuoti, bet niekas nejuda, kol kalną valdo senieji šeimininkai.

„Kalbėjau su Pavilnių regioninio parko direktore, atsakinga už tą mišką. Ji sakė, kad daugelis ten esančių medžių neturi jokios vertės, juos būtų galima iškirsti ir taip pakoreguoti trasas. Šalia yra vienas šlaitas, kurį reikėtų sutvarkyti. Kalną būtų galima padaryti nepriklausomą nuo miesto vandens, nes dabar purškiamas sniegas naudojant “Vilniaus vandenų„ vandenį. Aukso kaina. Didesni kalnai naudoja tvenkinių ar kitų telkinių vandenį. Ir čia yra galimybė iškasti tvenkinį, iš kurio būtų siurbiamas vanduo. Taip būtų labai daug sutaupyta“, – svarstė M.Paulauskas.

Pasak jo, galbūt pasinaudojus investiciniais fondais būtų galima pakeisti ir keltuvus – padaryti sėdimus. Visi šie klausimai, pasikvietus specialistų, pašnekovo teigimu, turėtų būti pradėti spręsti jau ateinantį pavasarį.

Gali tapti geriausias

„Dabar svarbiausia, jog viskas pereitų į miesto rankas, ir tada jau pasistengsime, kad viskas veiktų. Patys latviai sakė, kad čia fantastiškas kalnas. Manau, viską sutvarkius iš aplinkinių kalnų turėtume būti geriausi, išskyrus, Druskininkų sniego areną, į kurią sukišti milijonai“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jo manymu, norint turėti kalną, reikia jį labai prižiūrėti. Tam reikalinga tiek technika, tiek atsidavę darbuotojai. Be abejonės, viskam sutvarkyti reikės nemažų lėšų. Jau kreiptasi į Kūno kultūros sporto departamentą, kad skirtų dalį lėšų kai kuriems dalykams atnaujinti. Pasak M.Paulausko, miestas, sutvarkęs visus dokumentus, paskelbs investicinį konkursą. Galbūt ieškos, kas norėtų perimti viso parko valdymą ir į jį investuoti privačių lėšų.

Dabar slidinėjimo paslaugų kainos ant Laimio kalno nemažos. Ar viską atnaujinus jos dar labiau nepakils? „Žiūrėsime, skaičiuosime. Aišku, kainos turės būti konkurencingos, kad žmonės nelėktų kitur, o norėtų atvažiuoti čia“, – sakė M.Paulauskas.