Gedimino kalnui dar gresia pavojus – vėl ieškoma tvarkytojų

Muziejus paskelbė išankstinį informacinį pranešimą apie būsimą pirkimą, o praėjusią savaitę tarptautinio pirkimo sąlygų projektas buvo pateiktas Kultūros ministerijai derinimui.

Kaip BNS informavo muziejus, konkursą laimėję tiekėjai turės atlikti tyrimus ir parengti viso kalno sutvarkymo darbų projektą, pagal kurį vyks tvarkybos darbai.

Anot muziejaus, tvarkant kalną prioritetas bus teikiamas sudėtingos būklės pietrytiniam šlaitui, kartu su Aukštutinės pilies rūmų liekanų bei gynybinės sienos pagrindais.

Gedimino kalno šlaitų (išskyrus šiaurės vakarų) tvarkymo konkursas bus skelbiamas antrą kartą, pernai jam neįvykus, nes buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas.

Po 2016 metais įvykusių kelių Gedimino kalno nuošliaužų 2017 metų pabaigoje valstybės mastu buvo paskelbta ekstremali situacija.

Per tą laiką buvo atlikti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.

Po 2016 metų nuošliaužų deformuotas Gedimino kalno šlaito plotas sudarė 3 tūkst. kvadratinių metrų. Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir gruntas, o nuoslankos formuojasi technogeninio grunto sluoksnyje, kuris atsirado 1985–1990 metais ant Gedimino kalno šlaitų, siekiant atkurti pilies gynybinės sienos perimetrą užpylus 6 tūkst. kubinių metrų grunto.

Vietomis jo storis siekia net tris metrus. Toks supiltinis gruntas yra priskiriamas prie labai silpnų gruntų, turi daug organinės medžiagos, plytų nuolaužų ir kitų statybinių atliekų. Jis yra labai imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti.