Dviračių take, kuriuo taip didžiuojasi miesto valdžia, žalojami dviratininkai. Vieni, užkliuvę už kyšančių kuolelių, atsiperka nubrozdinimais, kiti patirtas traumas gydosi ne vieną savaitę.

Pagalbą suteikė vietiniai

"Ne profesionalė. Dviratininkė mėgėja", – taip save vadina 29-erių kaunietė Ernesta. Nereguliariai, o tik tada, kai geras oras ir nuotaika, moteris mina pedalus. Kartais – viena, kartais – su vyru.

Paskutinis jos pasivažinėjimas Žemųjų Šančių dviračių taku baigėsi nesėkme. "Važiuodama įsistebeilijau į namus ir... Žinau, mano kaltės čia taip pat yra", – susidūrimą su metaliniu kuoleliu trasos viduryje prisiminė Ernesta. Nespėjo moteris sureaguoti ir pajusti veriančio alkūnės skausmo, kai prie jos pribėgę keli vietiniai gyventojai ledo gabalėliais ėmė šaldyti sužeistą ranką.

"Suleido skausmo malšinamųjų. Pasiūlė nuvežti į Traumatologijos punktą", – už suteiktą pagalbą geradariams dėkojo moteris. Nuostabos dėl iškart prie jos subėgusių šančiškių neslėpusiai Ernestai vietiniai aiškino, kad ji ne pirma, kuriai prireikė tvarsčių ir šlakelio jodo. Rimtesnes traumas patyrusiems dviratininkams jie kelis kartus kvietė greitąją pagalbą.

"Sakė, kad šaldymo kameroje visuomet turi ledukų, o prie lango laiko tvarsčių ir vaistų skausmui malšinti. Kartais per dieną šias priemones jiems tenka naudoti ir po kelis kartus", – išgirstas istorijas perpasakojo Ernesta.

Mėnesį vaikščiojusi su gipsu, prieš kelias dienas kaunietė jį pakeitė į langetę. Diagnozė – lūžęs stipinkaulio kaklelio lūžis. Medikų prognozė – operacija. Nepaisant to, Ernesta nepraranda vilties dar šiemet sėsti ant dviračio. "Ar šiuo taku išdrįsiu vėl manevruoti tarp pėsčiųjų, kitų dviratininkų ir kuolelių – nesu tikra", – visgi dvejojo moteris.

Patys nupjovė kuolelius

Vienoje Žemųjų Šančių dviračių tako pusėje – įspūdinga žalių Nemuno šlaitų panorama, kitoje – daugiabučių ir nuosavų namų kvartalai. Pastarųjų gyventojams vaizdas, kai atsitrenkę į metalinius kuolelius už praskeltų kaktų ir nubrozdintų kelių griebiasi dviratininkai, pasirodo, tikrai ne naujiena.

Bet nuo ryto iki vakaro pro šalį riedančius miestiečius pro langą stebinti Veronika atsisakė fotografuotis. "Atpažins, dar akmenį į langą kas paleis", – išvydusi fotoaparatą į šoną veidą baukščiai suko garbaus amžiaus moteris.

Pensininkė patvirtino, kad vedžiodama savo šunelį matė ne vieną įtūžusį dviratininką, bandantį išrauti kelią pastojusį kuolelį. "Bergždžiai. Reikia pjūklu juos naikinti", – įsitikinusi senolė. Nežinia, ar įniršę dviratininkai, ar nuo svetimo skausmo pavargę vietiniai gyventojai taip ir padarė – metalinių kuolelių eilė gerokai išretėjo. Vieni jų išrauti "su šaknimis", kiti – nupjauti sulig asfaltu.

"Ne vienas už jų užkliuvo. Draugės anūkui taip pat nutiko nelaimė", – anoniminius saviveiklininkus gyrė Nemuno pakrantėje gyvenantis Alvirdas.

Atšvaitai – prabanga?

Važiuojančiuosius dviračių taku Žemuosiuose Šančiuose sveikina paplūdimys. Bet jis vilioja ir automobilių vairuotojus. Būtent dėl jų, pasak Kauno miesto savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus specialistų, dviračio tako centre įbesti metaliniai kuoleliai. "Jeigu jų nebūtų, manau, kad sulauktume kur kas baisesnių nelaimių", – įsitikinęs skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Tokie pat kuoleliai įbesti ir dviračių take Raudondvario plente. Kitaip nei stovintys Žemuosiuose Šančiuose, šie – su atšvaitais. Kuoleliai, kurių Žemuosiuose Šančiuose nepastebėjo Ernesta – nudažyti ryškiai raudonai, tačiau sutemus jų pastebėti neįmanoma. Kodėl jie be atšvaitų, A.Pakalniškis negalėjo atsakyti.

"Problema mums žinoma. Artimiausiu metu planuojame šiuos kuolelius perdažyti dar ryškesne spalva", – aiškino kita valdininkė, Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Ar tai juos padarys matomus tamsoje? "Atšvaitus uždėti sudėtingiau", – baigti pokalbį skubėjo tarnautoja.