Ar savanorių pajėgos netapo skustagalvių prieglobsčiu? Kariškių vadovybė tikina, kad juoda-odę Berneen sumušusi savanorė – nelemtas atsitiktinumas. Tačiau eiliniai kariai kalba, kad jų gretose skustagalviai – anaiptol ne retenybė.

Visuomenę sukrėtęs įvykis, kai skustagalviai Vilniaus centre apstumdė ir aptalžė juodaodę atlikėją Berneen, sukėlė dar didesnį ažiotažą ir įgavo politinį atspalvį, vos tik tapo žinoma, jog viena užpuolimo dalyvių, 22 metų vilnietė Violeta Iljinych, yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) eilinė.
Pasipiktinimą dėl šio incidento išreiškė Prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Gediminas Kirkilas, kiti aukštus postus užimantys politikai ir pareigūnai, o interneto komentatoriai prabilo apie tai, kad savanorių pajėgos tapo jaunųjų rasistų priebėga ar net inkubatoriumi.

Teisėsaugos pareigūnų pateikta informacija apie dviem mėnesiams suimtą įtariamąją V.Iljinych parodė, kad KASP ne tik nežino, kuo savanoriai užsiima ne tarnybos metu, bet ir gali neturėti jokios informacijos apie jų padarytus nusižengimus ar net nusikaltimus.

Pavyzdinė charakteristika?

Pastarasis incidentas V.Iljinych jau buvo antras per šiuos metus. Ji įtariama sausio 13 d. sumušusi kitą merginą, tiesa, ne užsienietę, o lietuvę. Įtariamajai tada net skirta kardomoji priemonė – ji turėjo nuolat registruotis policijoje, tačiau savanorės vadovybė apie tai nieko nesužinojo, nes pati V.Iljinych, nepaisydama kariuomenės statuto reikalavimo, apie tai KASP nepranešė.
Teisėsaugos institucijos savanorių pajėgas būtų informavusios tik tada, jei V.Iljinych būtų buvusi nuteista. KASP taip pat nieko nežinojo ir apie tai, kad V.Iljinych kovo 11 d. dalyvavo garsiai nuskambėjusiame skustagalvių marše per Vilniaus centrą.
Paklaustas apie savanorę V.Iljinych, KASP vadas pulkininkas Antanas Plieskis galėjo tik pacituoti jos tiesioginių vadų pateiktą charakteristiką: „Energinga, disciplinuota, punktuali, nuobaudų neturi.“ Maža to, už pavyzdingą tarnybą V.Iljinych buvo kandidatė vykti į misiją Afganistane.

Atrankos negriežtins

KASP atstovas viešiesiems ryšiams Vilius Džiavečka tvirtino, kad KASP nelaiko incidento, kurio kaltininkė – V.Iljinych, kokios nors nerimą keliančios tendencijos apraiška. „Jį traktuojame kaip pavienį išsišokimą, kuris negali užtraukti šešėlio kitų dorai tarnaujančių 6 tūkst. savanorių reputacijai. Tokie veiksmai, kuriais įtariama V.Iljinych, nesuderinami su kario vardu“, – pabrėžė kariškis.Jis negalėjo pakomentuoti žiniasklaidoje jau skelbto teiginio, kad V.Iljinych į savanorių pajėgas atvedė tokių pat pažiūrų draugas. „Galiu tiktai pasakyti, kad į kariuomenę, į savanorių pajėgas kariai ateina įvairiausiais būdais: vieni randa informaciją internete, kiti dalyvauja viešuose renginiuose, per kuriuos agituojame jaunuolius stoti į mūsų pajėgas, verbuojame juos. Ir, žinoma, egzistuoja tas trečias būdas, kai draugai atveda. Bet kas buvo tas draugas ir ar tikrai toks šios savanorės kelias pas mus, į savanorių pajėgas, negaliu pasakyti.“
V.Džiavečka patikino, kad naujokų atranka vykdoma labai griežtai ir po šio įvykio nematoma reikalo ją dar labiau griežtinti.

Uolūs ir motyvuoti

Eiliniai savanoriai vilniečiai nė nebandė slėpti, kad tarp jų tarnybos draugų yra skustagalvių grupuotėms priklausančių asmenų.
„Ar apie jų priklausomybę ir ideologines nuostatas žino tiesioginiai vadai? Sunku pasakyti, nes tokie savanoriai paprastai neafišuoja savo pažiūrų. O kol tos jų pažiūros nekelia problemų, jos niekam ir neįdomios. Kai visi užsivelkame vienodas uniformas, jie niekuo iš kitų neišsiskiria. Ir apskritai, kol nesuteiki jiems preteksto kalbėti kokiomis nors rasių ar tautų santykius liečiančiomis temomis, jie yra visiškai normalūs žmonės. Kol, tarkime, nepamatai, kad kuris nors tarnybos kolega kaip mobiliojo telefono užsklandą naudoja Hitlerio portretą, gali net nesuprasti, kad ir jis vienas iš jų“, – „Vilniaus dienai“ pasakojo savanoris Viktoras (vardas pakeistas).
Pasak jo, skustagalvių judėjimui priklausantys asmenys yra net uolesni savanoriai už kai kuriuos kitus, kurie į KASP ėjo iš paprasčiausio smalsumo ar veržėsi tam, kad išvengtų privalomosios karo tarnybos.
„Jie į savanorių pajėgas atėjo sąmoningai, ginti tėvynės, yra labai motyvuoti. Čia jie gali realizuoti savo patriotines nuostatas ir jaustis atliekantys pareigą savo tautai. Dėl to jie nuolat pasitempę ir tarnyboje gali būti laikomi pavyzdžiu kitiems savanoriams“, – teigė Viktoras.

Sistema nekalta

Pirmasis savanorių vadas atsargos pulkininkas Jonas Gečas sakė, jog jam buvo skaudi žinia, kad ranką prieš juodaodę dainininkę pakėlusi mergina yra savanorė, bet dar skaudžiau jis sureagavo į žiniasklaidos kaltinimus visai savanorių sistemai.
„Įvykdytas nusikaltimas, už kurį turi būti pareikalauta atsakomybės. Tikiuosi, kad teisėsauga šį poelgį atitinkamai įvertins ir kaltuosius nubaus. Smerkiu šį poelgį ir manau, kad su rasizmo apraiškomis kovoti reikia daug griežčiau. Tačiau kiek ši istorija susijusi su savanoriais? Nemanyčiau, kad kurios nors organizacijos nario poelgis – geras ar blogas – turi būti siejamas su ta organizacija, įstaiga, tautybe ar dar kokia nors kita priklausomybe“, – sakė J.Gečas.
„Žinia, kad ši mergina priklauso savanoriškosioms krašto apsaugos pajėgoms, yra teisinga, bet ne esminė, – tęsė savanorių organizacijos kūrėjas. – Ji galbūt priklausė dar kokiai nors bendruomenei, kitoms dabar niekur neminimoms organizacijoms, baigė kokią mokyklą, tačiau laikraščiuose nerašoma, kad štai tokios ir tokios mokyklos auklėtinė įvykdė vienokį ar kitokį nusižengimą. Nors tokios jos pažiūros ir poelgio motyvai susiformavo ne savanorių tarnyboje, o galbūt dar mokykloje ar šeimoje. Tai neatsitiko dėl to, kad mergina priklauso KASP.“