Smurtautojas liko nenubaustas
Atrodytų, per 35-erius nepriklausomybės metus turėjome pažengti patyčių prevencijos ir jų valdymo srityje. Tačiau ar tikrai taip yra? Kodėl kitaip atrodantys žmonės Lietuvoje vis dar patiria patyčias, o kartais – ir fizinį smurtą? Kodėl suaugusieji to nesureikšmina ir neapgina nepilnamečio?
A. Verkytė pasakojo nuo dvylikos metų susidomėjusi gotų subkultūra – jų pasaulėžiūra, vertybėmis, o prieš penkerius metus kardinaliai pakeitė stilių – pradėjo rengtis ir puoštis taip, kaip ir būdinga gotiškam stiliui.
Ji sako, kad kurį laiką niekas to nesureikšmino – mergina turėjo draugų, gerai sutarė su bendraklasiais. Situacija ėmė keistis, išėjus į kitą mokyklą.
„Iš pradžių visi elgėsi normaliai, pagarbiai kalbėjo. Nebuvo taip, kad labai norėtų su manimi draugauti, bet ir neužgauliojo. Situacija pasikeitė po rudens atostogų“, – prisiminė mergina.
Po atostogų grįžus į mokyklą, prasidėjo patyčios, jos vis stiprėjo. Pirmiausia – žodinės, bet netrukus prasidėjo ir fiziniai užgauliojimai.
„Per pertrauką mane užspaudė rūbinėje, uždarė duris ir aš negalėjau išeiti į parduotuvę. Apsiverkiau ir bėgau pas močiutę – ji gyvena šalia mokyklos. Paskambinau mamai, mama nusprendė, kad reikia pasikalbėti su mokykla“, – A. Verkytę skaudžiai palietė, kaip pasyviai į šią situaciją reagavo klasės auklėtoja.
Tiesa, tąsyk ji liepė bendraklasiams atsiprašyti, tačiau patyčios nesiliovė. Po savaitės vienas bendraamžis sviedė jai į galvą ką tik pripūstą krepšinio kamuolį. A. Verkytė patyrė smegenų sutrenkimą, ilgai gulėjo ligoninėje, liko padarinių – disleksija ir diskalkulija, trauma paveikė ir kalbą.
Tam, kuris smurtavo, nebuvo nieko – jis net neatsiprašė.
Supratau, kad tokie dalykai vyksta ne tik mažuose miesteliuose. Manyje užvirė pyktis.
Patyčios – mokykloje, gatvėje, namie
Po kurio laiko A. Verkytė klausėsi laidos, kurioje buvo pasakojama apie merginą iš Didžiosios Britanijos. Ta mergina buvo nužudyta dėl to, kad priklausė gotų subkultūrai ir išreiškė tai savo aprangoje.
„Supratau, kad tokie dalykai vyksta ne tik mažuose miesteliuose. Manyje užvirė pyktis“, – atviravo A. Verkytė.
Ši istorija ir skaudžios jos pačios patirtys įkvėpė norą padėti tą patį patiriantiems žmonėms jaustis geriau. Norėdama suprasti, kiek paplitusi patyčių problema, A. Verkytė internete paskelbė apklausą, kurioje kvietė žmones papasakoti, ar jie yra patyrę patyčių dėl kitokios išvaizdos, jei taip, kokiose vietose dažniausiai vyko patyčios, kokiomis formomis jos pasireiškė.
Apklausoje dalyvavo maždaug pusantro šimto žmonių.
„Buvo labai sunku skaityti jų istorijas, jos buvo labai skaudžios ir priminė tai, kas nutiko man pačiai“, – sakė A. Verkytė.
Apklausos dalyviai pasakojo, kad buvo paviešinti jų adresai, jie buvo persekiojami. Kaip pagrindinės patyčių vietos buvo nurodytos mokykla ir gatvė, kiemas. Trečia dažniausia patyčių vieta – namai, t. y. dėl išskirtinės išvaizdos jaunuoliai patiria patyčių ir iš tėvų, brolių, seserų.
Šios istorijos paskatino A. Verkytę pradėti projektą „Alternatyva“.
Nori keisti visuomenę
Svarstydama, kodėl žmonės tyčiojasi iš atrodančių kitaip, A. Verkytė minėjo sovietmečio padarinius. Mergina teigė, kad daug žmonių vis dar galvoja, kad yra tik vienas teisingas kelias. Todėl, jei kažkas neatitinka įsivaizdavimo, kaip elgtis ar atrodyti yra teisinga, jis tampa patyčių objektu.
Jos teigimu, labai svarbu kalbėtis, pamėginti suprasti kitaip atrodančius ar besielgiančius žmones.
„Mano išvaizda nėra maištas. Daug kas galvoja, kad gotų subkultūra susijusi su satanizmu, bet tai netiesa. Jei žmonės ne teistų, o pasikalbėtų, situacija keistųsi. Užtenka pasikalbėti su vienu žmogumi, kad požiūris pasikeistų“, – neabejojo patyčias patyrusi mergina.
Dabar jos tikslas – su projektu „Alternatyva“ lankytis Lietuvos mokyklose, organizuoti paskaitas moksleiviams ir mokytojams. Jos teigimu, nors paaugliai žino, kad tyčiotis negalima, pokalbis su tai patyrusiu bendraamžiu turi didesnį poveikį nei abstraktūs pamokymai. Taip pat A. Verkytė norėtų, kad į šios problemos sprendimą labiau įsitrauktų mokytojai, o tam jiems, sako, reikia specialaus pasiruošimo.
Merginos tikslas – ne tik švietėjiška veikla. Ji labai norėtų, kad tie, kurie tyčiojasi, smurtauja, sulauktų padarinių.
„Tai neturi būti kalėjimas, bet taip besielgiantys žmonės galėtų gauti baudą arba viešųjų darbų. Sulaukę padarinių, nenorėtų to kartoti dar kartą“, – įsitikinusi ji.
Plačiau apie projektą „Alternatyva“ galima sužinoti instagrame, feisbuke ir tiktoke. Šiuo metu A. Verkytė ieško žmonių, kurie galėtų finansiškai paremti keliones į kitų miestų mokyklas skaityti paskaitų apie patyčias ir tai, kaip su jomis kovoti.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai