Tėvų vaidmuo

Vaikų ir paauglių psichologės Guodos Romaitės teigimu, svarbu išklausyti savo vaiką, sukurti saugią ir palaikančią pokalbio aplinką, nes gali būti, kad jam bus labai sunku papasakoti apie tai, kas jį slegia.

„Pasistenkite aptarti su vaiku situaciją, padėkite jam įvardyti, kaip jis jaučiasi, kas jam baisiausia. Taip pat labai svarbu su vaiku aptarti būsimus veiksmus: kreipimąsi į klasės auklėtoją, bendradarbiavimą su mokykla. Paprastai kiekviena ugdymo įstaiga turi savo algoritmus, kaip sprendžia patyčių klausimus, tačiau tėvų įsitraukimas ir bendradarbiavimas yra būtinas“, – teigia G. Romaitė.

Anot psichologės, svarbu stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, leisti ir skatinti užsiimti veiklomis, kurios jį džiugina, gerai sekasi. Svarbu nuolat stebėti situaciją, klausti vaiko, kaip sekasi, ar kas nors keičiasi. Jeigu niekas nesikeičia ir vaikas vis labiau užsisklendžia, patartina kreiptis į specialistus.

Patyčių simptomai

Nors nėra konkrečių simptomų, atskleidžiančių, kad vaikas patiria patyčias, o kiekvienas atvejis yra individualus, apie patyčias dažniausiai išduoda pasikeitęs vaiko elgesys, emocijos ar nebūdingi sveikatos sutrikimai.

„Vaikas gali tapti liūdnesnis, uždaresnis, dažnai atrodo nerimastingas, nenori ar bijo eiti į mokyklą, prasčiau miega. Gali būti, kad vaikas mažiau pasakos, kaip praleido dieną mokykloje, vengs susitikimų su draugais, pradės prasčiau mokytis ar sumažės jo domėjimasis mokslais. Svarbu atkreipti dėmesį ir į fizinius pokyčius: atsiradusias nepaaiškinamas mėlynes ar įbrėžimus ant kūno, suplėšytus drabužius ar apgadintus daiktus“, – sako G. Romaitė.

Anot psichologės, dėl patiriamos įtampos vaikui gali pradėti skaudėti pilvą ar galvą prieš einant į mokyklą. Atsitinka ir taip, kad vaikas pradeda karščiuoti.

Neretai patyčių atsiranda ir naudojantis socialiniais tinklais ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus, tad reikėtų stebėti, kiek laiko vaikas praleidžia prie ekrano, kokia jo nuotaika naudojantis socialiniais tinklais.

Svarbi mokytojų reakcija

Pasak G. Romaitės, mokytojų reakcija į patyčias ar jų užuomazgas yra viena svarbiausių – mokytojui pastebėjus patyčias ir į tai sureagavus tinkamai, duodamas ženklas, kad šioje bendruomenėje toks elgesys netoleruojamas ir nepriimtinas.

„Mokytojų reakcija į patyčias gali nulemti visos situacijos eigą, – teigia G. Romaitė. – Tinkamai sureagavęs pedagogas ne tik sustabdo neteisingą elgesį, bet ir parodo vaikams, kad kiekvienas yra vertas pagarbos ir saugumo. Svarbu paminėti ir tai, kad tyčiojantis dalyvauja ir kiti vaikai – stebėtojai, jie taip pat yra patyčių situacijos dalyviai.“

Patyčių kontekste dažnai iškyla klausimas: ką daryti – atsikirsti ar ignoruoti provokacijas? Anot psichologės, viskas priklauso nuo situacijos, vaiko amžiaus, jo emocinio pasirengimo.

„Atsikirtimas gali būti išeitis, kai vaikas geba ramiai ir drąsiai nubrėžti ribas, aiškiai pasakyti skriaudėjui, kad nesutinka su tokiu elgesiu. Ignoruoti tam tikras provokacijas tinka tais atvejais, kai situacija tampa pavojinga, stiprėjant besityčiojančio agresijai. Tai saugus variantas, kai aplink nėra suaugusiųjų, kai kyla fizinė ar emocinė grėsmė“, – teigia G. Romaitė.