Pasirašyta Nacionalinio stadiono koncesijos sutartis

Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, koncesijos sutarties pasirašymo nukėlimas mokesčių mokėtojams kainavo šešis milijonus eurų.

„Ši diena turėjo būti pernai kovo 16-ąją. Likus savaitei iki pasirašymo buvome sustabdyti, tad gana apmaudu, kad praėjo pusantrų metų, plius šeši milijonai eurų mokesčių mokėtojams ir garbės nemažai tas užvilkinimas kainavo, bet šiandien yra diena, kai pereiname į kitą etapą ir tuo galime pasidžiaugti“, – žurnalistams po koncesijos pasirašymo sakė R. Šimašius.

Pasak jo pagal sutartį, ant Šeškinės kalvos Vilniuje turėtų būti pastatytas daugiafunkcinis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat būtų statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.

Statybų ir valdymo sutartį pasirašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vilniaus savivaldybė ir koncesininkas – fondas „BaltCap“. Šis fondas užėmė iš projekto rugpjūtį pasitraukusios koncerno „Icor“ įmonės „Axis industries“ vietą.

Švietimo, mokslo ir sporto Jurgita Šiugždinienė žurnalistams teigė, jog šiandieninis koncesijos susitarimas gali tapti sėkmės istorija.

„Po šitiek metų ši istorija, gali tapti sėkmės istorija, kas labiausiai džiugina, kad mes Lietuvoje pagaliau turėsime būtent futbolui skirtą stadioną, kuris atitinka UEFA reikalavimus“, – sakė J. Šiugždinienė.

Numatyta, kad stadionas turi būti UEFA IV kategorijos, nors pagal ligšiolinius planus jame projektuotos 15 tūkst. vietų, siekiama, kad jame būtų įrengta 18 tūkst. vietų.

Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų.

„Baltcap“ nurodo, kad bendra 25 metų trukmės koncesijos sutarties vertė siekia 280 mln. eurų. Pasak „BaltCap“ fondo partnerio Šarūno Stepukonio, tai yra bendra visų koncesininko pajamų suma, gautina per visą sutarties laikotarpį.

„Apie 160 mln. eurų šios sumos sudaro valstybės ir savivaldybės įsipareigojimai koncesininkui, o 120 mln. eurų yra prognozuojamos pajamos iš rinkoje laisvai parduodamų komplekso paslaugų per visą sutarties laikotarpį“, – aiškina Š. Stepukonis.

„Baltcap“ nurodo, kad koncesininkas bus atsakingas už komplekso projektavimą, statybą, finansavimą ir valdymą, o komplekso statyba turės būti užbaigta per trejus metus po sutarties uždarymo. Po objekto pridavimo koncesininkas jį prižiūrės ir valdys dar 22 metus.

Be minėtų 160 mln. eurų investicijų į patį daugiafunkcį centrą su stadionu, savivaldybė planuoja skirti dar apie 35 mln. eurų aplinkinės infrastruktūros tvarkymui.

Savivaldybė planuoja, kad per metus bus parengtas objekto techninis projektas, o 2022-ųjų pabaigoje prasidėtų ir pačios statybos – jos, planuojama, galėtų būti baigtos iki 2024-ųjų pabaigos.

Po sutarties pasirašymo ceremonijos kalbėjęs „BaltCap“ fondo partneris Š. Stepukonis teigė, jog kol kas nėra aiškus būsimo komplekso rangovas, tačiau jo bus ieškoma ne tik tarp anksčiau viešai minėtų statybų bendrovių, bet ir užsienyje.

„Esame atsirinkę kelis pretendentus. Taip tarp jų yra ir „Veikmė“, kuri prieš tai buvo pateikusi pasiūlymą, ir „Conresta“, ir Panevėžio statybos trestas – tiek seni, tiek ir nauji rangovai, taip pat esame ir iš užsienio gavę užklausų. Kai tik turėsime truputį detalesnį techninį projektą galėsime užbaigti šį pirkimą“, – sakė Š. Stepukonis.

Dėl rangos sutarties su statybininkais fondas tikisi susitarti iki kitų metų pirmojo ketvirčio.

„Tikimės, kad pirmą ketvirtį kitų metų tikrai turėsime, nes rangos sutarties mums reikės koncesijos sutarties įsigaliojimui, o ji turi įsigalioti per šešis mėnesius nuo pasirašymo“, – sakė Š. Stepukonis.

Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ buvo pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.

Diskusijos dėl stadiono vėl atgimė 2015-aisiais, pastaraisiais metais projektas įstrigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė.