A.Zuoko bute – per 1000 gyventojų

Benamis, banko darbuotojas, daugiavaikė mama ir karjeros laiptais kopiantis studentas iš provincijos. Visi jie sostinės mero malone atsidūrė viename bute. Tačiau tik teoriškai.

Gerintų miesto infrastruktūrą

Šiuo metu Vilniaus savivaldybei Gedimino g. 24-40 priklausančiame bute savo gyvenamąją vietą deklaravo 1211 žmonių. Tiesa, nė vienas iš jų tenai negyvena, tačiau miesto valdžiai to ir nereikia. Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus specialistė Aušrinė Armonaitė dienraščiui teigė, kad, skatindama gyventojus deklaruoti savo gyvenamąją vietą sostinėje, miesto valdžia šitaip siekia pagerinti finansinę Vilniaus būklę. Nes kiekvienas sostinėje savo gyvenamąją vietą deklaravęs žmogus į Vilnų su savimi atsineša ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.

„Gyventojams deklaravus savo gyvenamąją vietą Vilniuje, į sostinės biudžetą bus surenkama daugiau lėšų. Šiuos papildomus pinigus būtų galima skirti svarbioms miestui sritims, pavyzdžiui, miesto saugumui gerinti, viešajam transportui, dviračių takams, naujiems vaikų darželiams ir kitoms socialinėms reikmėms“, – teigė Viešųjų ryšių skyriaus atstovė.

Už reklamą nemokėjo

Matydama, kad žmonės registruotis būste, kuriame gyventi jiems neleidžiama, neskuba, Vilniaus valdžia ėmėsi gudrybės.

Šiuo metu tokia galimybė reklamuojama net 48 stenduose. Savivaldybės atstovai tikina, kad miestui ši akcija nė kiek nekainuoja.

„Kadangi tai yra socialinė reklama, šios viešinimo paslaugos miesto biudžetui nekainuoja. Taip numatyta sutartyje su stendus administruojančia įmone“, – teigė A.Armonaitė.

Tačiau savivaldybės atstovai nieko neužsiminė apie buto išlaikymo išlaidas, kurias patiria savivaldybė. E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyrius dienraščiui pateiktame atsakyme tvirtina, kad šis butas yra nedidelio ploto ir visuomet buvo nenaudojamas. Net ir kaip socialinis būstas, kurio eilėje laukia tūkstančiai vilniečių.

„Šis būstas buvo pasirinktas tarybos sprendimu. Tai buvo nedidelis, negyvenamas ir nenaudojamas butas, dėl šios priežasties jis ir buvo pasirinktas. Be to, Gedimino prospekto adresas padeda geriau viešinti pačią paslaugą, nes tai yra žinomiausia Vilniaus gatvė“, – teigiama skyriaus pateiktame atsakyme.

Beje, Vyriausybės atstovai, dienraščio paklausti, kaip vertina šią Vilniaus savivaldybės akciją ir kiek ji iš tiesų padės pritraukti daugiau GPM, tvirtino, jog Vilnius, kaip ir kiti miestai, šiuos klausimus sprendžia savarankiškai. Esą, jei vykdant registraciją viename bute bus teisės aktų pažeidimų, į tai reaguos Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje.

Deklaruoja savivaldybėje

Vis dėlto Artūro Zuoko logika nebuvo visiškai aiški Savivaldybių asociacijos prezidentui ir Druskininkų merui Ričardui Malinauskui. Kurortinio miesto vadovas svarstė, ar verta deklaruoti gyventojus atskirame bute, jeigu tai būtų galima padaryti paprasčiausiai atėjus į savivaldybę.

„Pas mus gyvenantys Druskininkuose, bet neturintys kur deklaruoti gyvenamosios vietos žmonės gali tai padaryti savivaldybėje. Ateini į savivaldybę ir deklaruoji. Panašiai, man atrodo, yra ir kitose savivaldybėse“, – teigė R.Malinauskas.

Naudos dar neapskaičiavo

Tokiuose didmiesčiuose kaip Vilnius surenkamų mokesčių dalis vėliau paskirstoma kitoms savivaldybėms, tačiau esant didesniam mokėtojų skaičiui pinigų miestui lieka taip pat daugiau. Kiek miestui skiriama GPM dalis padidėjo po to, kai į Gedimino prospekte esantį būstą ėmė plūsti „gyventojai“, kol kas neaišku, bet savivaldybė tikino jau atliekanti skaičiavimus.

Taip pat neaišku, kiek iš gyvenamąją vietą Gedimino pr. 24-40 deklaravusių asmenų yra dirbančių, kiek bedarbių, koks jų išsilavinimas, vidutinis amžius.

„Kaip tik šiuo metu duomenys apie GPM surinkimą yra sisteminami. Daugiau informacijos apie mokesčių surinkimą, taip pat ir GPM, ketinama pateikti trečiadienį. Taip pat yra sisteminami duomenis apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis“, – teigė A.Armonaitė.

Statistika

Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pradžioje Vilniuje buvo 551 793 gyventojai. Kiek tiksliai žmonių realiai gyvena Vilniuje, tačiau čia nėra deklaravę gyvenamosios vietos, apskaičiuoti labai sunku. Tačiau yra žinoma, kad 2011 m. iš viso Vilniuje surinkto GPM net 278 mln. litų atiteko kitoms savivaldybėms (tai Vilniuje dirbančių ir gyvenančių žmonių, tačiau deklaravusių gyvenamąją vietą kitose savivaldybėse, GPM), o iš kitų savivaldybių į Vilnių atkeliavo 12 kartų mažiau – 23 mln. litų.

Naudojasi įstatymų spragomis

Dienraščio kalbintas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Andrius Smaliukas teigė, kad situacija, kai savo gyvenamąją vietą viename bute yra deklaravę per tūkstantis žmonių, liudija teisės aktų netobulumą ir verčia suabejoti deklaravimo būtinybe.

„Teisiniu požiūriu tai, kad visi į Vilnių atvykstantys ir čia gyvenantys žmonės gali savo gyvenamąją vietą deklaruoti viename bute, prieštaravimų nekelia. Bet, iš kitos pusės šiuo, aktu akivaizdžiai parodoma, kad deklaravimas – tik formalumas. Žmogus šiuo žingsniu nurodo ne konkrečią gyvenamąją vietą, bet teritoriją, šiuo atveju tai Vilniaus miestas. Turbūt niekam nekyla abejonių, kad tame bute niekas negyvena, nors savo gyvenamąją vietą yra nurodę 1200 žmonių“, – teigė A.Smaliukas.

Deklaravimas, anot A.Smaliuko, tam tikrais atvejais yra labai svarbus, pavyzdžiui sprendžiant, kuriame teisme turėtų būti nagrinėjama viena ar kita byla.

„Aš šioje srityje matau tam tikrą chaosą. Deklaravimas tam tikrais klausimais svarbus, tačiau dabar, turint minėtąją situaciją, kyla teisės akto kokybės, tikslo ir funkcijos klausimas“, – pabrėžė pašnekovas.