Nė metų neturintys – o jau čempionai. Vieni ropliukai medalius pelnė už greitį, kiti – už holivudinę dviejų dantukų šypseną, treti lenktynes ignoravo ir ropojimo takelyje nusprendė ieškoti draugų.

Dalyvauti – didžiulis prestižas

Savaitgalį "Litexpo" parodų centre penktą kartą surengta šventė vaikams. Vienu pagrindinių parodos akcentu buvo jau tradicija tapusios ropliukų lenktynės.

Tiesa, azartu labiau degė ne patys dalyviai, o jų tėveliai. Į lenktynes dar miegantį mažąjį Arą atvežęs Gediminas Jonaitis pasakojo, kad šis turnyras jau pelnęs prestižinio renginio vardą.

"Nepatikėsi, bet į lenktynes nepatekusių vaikų tėvai gana jautriai į tai reagavo. Prieš savaitę paaiškėjo lenktynių dalyviai. Draugai, sužinoję, kad jų vaikas lenktynėse nedalyvaus, iš pat ryto mums skambino guostis", – pats stebėjosi G.Jonaitis.

Likus 15 minučių iki lenktynių mažasis Aras, pasipuošęs dalyvio marškinėliais, dar saldžiai snaudė vežimėlyje. Mat jis turėjo ropoti paskutiniame, ketvirtame etape.

O jo mažieji konkurentai jau mankštinosi ant ropojimo takelio, rankomis ir liežuviu tikrino dangos tvirtumą ir skonį. Iš viso lenktynėse dalyvavo 40 ropliukų iš visos Lietuvos. Tiesa, dauguma jų – vilniečiai.

Labiausiai jaudinosi tėveliai

Jau per treniruotę galėjai nuspėti, kas bus šių metų ropliukas. Mažasis Nojus prieš varžybas nenustygo vietoje ir įnirtingai ropinėjo pirmyn atgal.

O jo konkurentai ramiai sau sėdėjo takelio viduryje ir smalsiai dairėsi į susirinkusiuosius. Matyt Nojus jautėsi drąsiai dėl to, kad drauge atsivedė nemenką palaikymo komandą: močiutę, garbingai besivadinančią vyriausiąja trenere, ir pulką tetų.
Plakatais apsiginklavę artimieji lenktynininką drąsino šūksniais ir lingavo plaukikų kepuraitėmis su bumbulais.

Lenktynėms prasidėjus daugiausia juoko kėlė ne ropliukai, o abiejuose takelių galuose sugulę jų tėveliai. Išleidžiantys lenktynininkus vieni raudonavo, kad jų atžalos nuo starto linijos nė nekrustelėjo.

Ties finišu laukiantys tėveliai savuosius ropliukus stengėsi visaip vilioti. Kas atsinešę fotoaparatus jais mojavo mažiesiems prieš nosis, kas nepatingėjo atsigabenti ir nešiojamųjų kompiuterių. Vis dėlto populiariausios viliojimo priemonės buvo namų raktai, žaislai ir pieno buteliukai.

Įnoringi lenktynininkai

Tačiau dalies mažųjų nekantraujantys tėveliai nedomino. Mat vos pradėję lenktyniauti kai kurie dalyviai klestelėjo ties takelio viduriu ir palaimingai šypsojosi fotografams.
Kiti, vos įsliuogę į savo ruožą, nė nemirktelėję kirto takelio liniją ir nuskubėjo pasibičiuliauti su konkurentu. Treti, prieš lenktynes užkandę, staiga panoro pietų miego. Į jų norus dėmesio nekreipiantys tėvai buvo kaipmat nubausti mažųjų ašaromis.

Lenktynės truko daugiau nei valandą. Suskaičiavusi rezultatus komisija išrinko keturis greičiausius ropliukus. Pirmos vietos nugalėtojui Nojui atiteko svajonių dovana – supamasis arkliukas.

Kitiems dalyviams organizatoriai taip pat nešykštėjo dovanų. O kas į šias varžybas nepateko, tegul nenusimena. Metus pasitreniravę kitą rudenį galės dalyvauti triratukų lenktynėse.