Atliekų deginimas: kas pasipelnys ir kodėl pamiršti žmonės?

Nors dar nėra nuspręsta, koks atliekų tvarkymo būdas tinkamiausias Kaunui, miesto valdžia išrinko vietą atliekų deginimo įmonei ir įsivaizduoja, kad ji išspręs kone visas miesto problemas.

Apie žmones pamiršo

Prieš metus miesto valdžia garsiai prabilo, kad Davalgonių kaimo teritorijoje, Ateities plente, šalia Kauno termofikacijos elektrinės iškils atliekų deginimo įmonė, nes ši vieta yra tinkamiausia. Jeigu miesto politikai ketvirtadienį pritars siūlymui šioje vietoje statyti tokią įmonę, bus pradėtas rengti teritorijos detalusis planas.

"Šitais reikalais rūpintis patikėta Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui (RATC). Jo dalininkai – kitos regiono savivaldybės – sutinka, kad tokia įmonė atsirastų Kaune",– tikino Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas. Anot jo, į miesto pakraštyje planuojamą statyti atliekų deginimo įmonę atliekos būtų vežamos iš šešių Kauno apskrities savivaldybių, taip pat iš Marijampolės ir Alytaus.

Miesto gyventojų nuomonės, ar Kaune turėtų iškilti tokia įmonė, prieš kurios statybas jau ne vienus metus protestuoja vilniečiai, kol kas niekas neklausia. V.Gudėnas tikina, kad numatytoje teritorijoje gyvenamųjų namų nėra, nors gretimuose sklypuose yra trys sodybos, kuriuose gyvena žmonės.

Valdininkas žada, kad miestiečiai dar turės progos pasisakyti tuomet, kai jau bus atlikta studija, kokio galingumo įmonės reikia ir kokį poveikį ji darys aplinkai. Tačiau klausimo sprendimas tik valdininkų ir politikų kabinetuose verčia abejoti, ar į gyventojų nuomonę bus atsižvelgta.

"Aš čia jau nesikišu. Visi įgaliojimai perduoti Kauno RATC", – bandė išsisukti savivaldybės administracijos vadovas.

Ne viskas idealu

Pasak V.Gudėno, vieta atliekoms deginti parinkta atsižvelgiant į miesto poreikius. "Tempiame prie miesto, kur yra nutiesti vamzdynai, kad iš atliekų deginimo įmonės būtų galima miestui tiekti karštą vandenį, o galbūt ir elektros energiją", – aiškino administracijos vadovas.

Jis pripažįsta, kad iki 2018 m., kol galioja sutartis su "Gazpromo" valdoma Termofikacijos elektrine, miestas gali naudoti ne daugiau kaip 20 proc. alternatyvios energijos.

Kol kas niekas negali atsakyti, kiek gyventojams reikės mokėti už atliekų tvarkymą, jeigu jos bus deginamos. Aišku viena – atliekų deginimo įmonės valdytojas ims "vartų mokestį". Šiuo metu už toną buitinių atliekų, atvežamų į Lapių sąvartyną, Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui reikia mokėti 49 litus. V.Gudėnas abejoja, ar tokios sumos užteks deginimo įmonės "vartų mokesčiui".

Kol kas visiškai neaišku, kokios atliekos bus deginamos tokioje įmonėje. Paaiškinęs, kad į krosnį pateks tik tos atliekos, kurios nebetinka jokiam perdirbimui, V.Gudėnas neturkus prabilo ir apie kitokią alternatyvą. "Kūrentojai žada sudeginti viską, kas sukaupta Lapėse. Toje įmonėje taip pat bus galima deginti išdžiovintą dumblą iš vandens valymo įrenginių", – savo vizijas pasakojo V.Gudėnas.

Koks bus tokios mieste išdygusios įmonės poveikis aplinkai, turės atsakyti ekspertai. "Galvoti, kad tai visiškai švarus procesas, negalima", – pripažino V.Gudėnas.

Nenuspręsta, kas geriau

Kauno RATC direktorius Kęstutis Balčiūnas nustebo, iš žiniasklaidos išgirdęs apie savivaldybės planus mieste statyti atliekų deginimo įmonę. "Mums pavesta išspręsti atliekų tvarkymo klausimą, o tai nebūtinai yra deginimas", – paaiškino K.Balčiūnas.

Jo teigimu, Kauno RATC ruošiasi skelbti konkursą nepriklausomo konsultanto paslaugoms. Konkurso laimėtojas, įvertinęs visas aplinkybes, turės pateikti atsakymą, kokiu keliu turėtų eiti Kaunas ir visas regionas tvarkant buitines atliekas.

"Akys krypsta į atliekų rūšiavimą. Deginimas yra tik kraštutinis atvejis, bet aš nesu jo šalininkas", – pripažino Kauno RATC vadovas. Anot jo, reikės spręsti ir nuotėkų dumblo utilizavimo klausimą.

Kodėl savivaldybės tarybai teikiamas sprendimo projektas dėl atliekų deginimo įmonės vietos ir detaliojo plano rengimo, K.Balčiūnas nenorėjo komentuoti. "Ne mes teikiame šį klausimą tarybai, o ką sprendžia savivaldybė, aš nežinau ir negaliu komentuoti", – tikino K.Balčiūnas.

Ramutė Pranckevičienė, namų valdos, esančios šalia atliekų deginimo įmonei numatyto sklypo, savininkė:

Tegul V.Gudėnas atvažiuoja ir pasižiūri – čia yra trys sodybos, kuriose gyvena šeimos su vaikais. Negi mes planuose jau neegzistuojame? Mus nurašė? Prieš daugiau kaip dešimt metų buvo parengtas planas, kad čia bus deginamos pavojingos atliekos. Iki 2000 m. turėjome būti iškeldinti, bet visi apie tai pamiršo.

Dar 1991 m. esu parašiusi prašymą grąžinti mano seneliui priklausiusį 7,22 ha sklypą natūra, nes jis yra laisvas. Gavome pažadą, kad žemę grąžins, tik su apribojimais. Paskui procesas buvo sustabdytas. Savivaldybės aplinkos apsaugos skyrius, administracijos pavaduotojas Romaldas Rabačius žadėjo, kad žemę grąžins, bet viskas buvo vilkinama. 2009 m. lapkritį raštu kreipėmės norėdami sužinoti, kaip bus sprendžiamas šis klausimas, ir sužinojome, kad čia jau numatyta statyti atliekų deginimo įmonę. Su mumis niekas nekalbėjo, nieko neaiškino. Nežinome, ar mus iškeldins, ar sumokės kompensacijas. Visą medžiagą esame pateikę Seimo kontrolieriui.