Sovietmečiu statyto "valdžios panteono" Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pastato vietoje ir anksčiau virė gyvenimas.

Caro laikais šioje teritorijoje veikė lentpjūvė, prie Neries buvo dar 3-4 lentpjūvės. Tuomet čia iš upės graibstyti sėliai, atplukdyti nuo Žirmūnų tilto. Medžiai pjaustyti, vėliau naudoti statyboms.

Po Antrojo Pasaulinio karo, 1947 metais, visi vilniečiai savo jėgomis privalėjo atstatyti sugriautą miestą, prisidėjo prie darbų ir šioje teritorijoje. Taip iškilo (Žalgirio) Jaunimo stadionas, čia veikęs iki Seimo pastato statybų.

Žiemą Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pastato vietoje veikusi didžiausia Vilniuje čiuožykla.

1963 metais būsimo Seimo pašonėje pastatyta Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Savo veiklą ji pradėjėjo dar 1919 m. Kaune kaip Valstybinis centrinis knygynas, o 1963 m. perkelta į sostinę Vilnių. Pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo vardas jai suteiktas 1988 m.

Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pastato konstrukcijos darbai buvo pradėti 1976 m. Pirmieji 9717,37 kvadratinių metrų plotą užimantys rūmai statyti baigti 1980 m.

Apie tai praėjusį ketvirtadienį 18-oje Laisvojo universiteto (LUNI) kelionėje „Neįprastas naktinis Vilnius. Anapus blizgančių vitrinų“ sostinės smalsuoliams pasakojo "lunatikas" Darius Pocevičius.