Skubėjimas judriomis sostinės gatvėmis į darbą ir iš jo, ėjimas į parduotuvę ar laisvalaikio leidimas su draugais – taip atrodo įprasta 26-erių Irmos Jokštytės diena. Prieš dešimtmetį gyventi į sostinę atsikrausčiusi mergina nuo gimimo akla, tačiau tai jai netrukdo vaidinti teatre, dirbti radijo laidos reportere ar dalyvauti tarptautiniuose projektuose.

Pasikliauti kitais pojūčiais – klausa, uosle ar lytėjimu – merginai tenka kiekvieną akimirką. Irma įvairiuose forumuose bendrauja su neregiais iš viso pasaulio. Pasak jos draugų iš užsienio, gyvenimas Lietuvos sostinėje neregiams yra kur kas geresnis nei kitose šalyse. Jiems pritaikomi prekybos centrai ir šviesoforai, tačiau, kad neregiai sėkmingai įveiktų judrias sankryžas, būtina specialiai jas žymėti ir pritaikyti.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotojos Ramunės Balčikonienės teigimu, neregiai ir silpnaregiai dažniausiai susiduria su problemomis viešojo aptarnavimo įstaigose.

Jai pritaria ir Vilniaus miesto savivaldybės specialistas Arūnas Visockis. Jo teigimu, sostinė neįgaliesiems kol kas nepritaikyta taip, kaip norėtųsi, tačiau vietų, kurios patogios neįgaliesiems, daugėja.

Daugiau – Elenos Jančiukaitės reportaže.