Piešiniai sluoksniais gula ant tinko fragmentų, pakibusių ant širmos metalinio tinklelio, bei juos perdengenčio plastiko. Piešiniuose šmėžuoja Vytenio kuriami alter-ego personažai iš pramanytų slaptojo „Pentino klubo“ istorijų su jiems būdingais ikonografiniais motyvais – tai aulinius batus su pentinais avintys kūnai, augalų ir gyvūnų motyvai, įsivaizduojami muzikos instrumentai.

Kūrinio pretenzija į freską, o jos į ilgaamžiškumą, kontrastuoja su statybvietę menančių konstrukcinių medžiagų laikinumu ir širmos paskirtimi slėpti, atskirti, atitverti. Be to, tai, kad tiek pagrindas (tinko fragmentai ant metalinio tinklelio), tiek turinys (piešinys) iš dalies yra permatomi, sukuria efemeriškumo įspūdį bei laikinumo nuojautą.

Naratyvinis pasakojimas įkūnijamas piešinyje, bet ir pati konstrukcija nėra tik porėmis, ji skatina įsistebeilyti į detales, įsižiūrėti į medžiagas, jų savybes, numanyti naudotus instrumentus ir šiais įrankiais atliktus „tinkavimo“ gestus. Kitaip tariant, šis kūrinys atsiveria prieš mūsų akis ne tik kaip vaizdinys, bet ir kaip tekstas, pasiduodantis skaitymui šiuolaikinio meno raiškomis. Arba tampa raitelio, avinčio aulinius batus su pentinais, bet neturinčio žirgo, metafora.

V. Burokas yra menininkas, kuratorius, dėstytojas. Jis domisi meno, kultūros istorija, kasdienybės ritualais, socialiniais vaidmenimis, besikeičiančiomis nuostatomis, kintant žinioms apie mus supantį pasaulį. Kūrėjas baigė šiuolaikinės skulptūros BA, MA ir meno pedagogikos studijas Vilniaus dailės akademijoje, taip pat buvo Rupert edukacinės programos dalyvis (2013–2014). Menininko kūriniai eksponuoti / performansai atlikti Lietuvoje ir užsienyje.