Paroda Valdovų rūmų muziejuje: istorijai nepavaldus senojo sidabro spindesys

  • Teksto dydis:

Valdovų rūmų muziejus pristato sidabro vertybių parodą iš Vilniaus kolekcininkų rinkinių. Čia bus galima išvysti ir seniausių išlikusių dirbinių, sukurtų XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), ir paskutinių Vilniaus auksakalystės mokyklos tradicijas puoselėjusių meistrų XVIII–XIX a. darbus.

XIII a. siekianti tradicija

Sidabro dirbiniai nuo seno buvo itin vertinami, naudoti tiek sakraliniame, tiek ir kasdieniame gyvenime. Pirmieji sidabro dirbiniai į Lietuvą pateko maždaug I a. Romos imperijos monetų pavidalu.

Vietiniai sidabriniai dirbiniai pradėti gaminti XIII a. Iš pradžių tai buvo sidabriniai pinigai, o XIII–XIV a. jau gaminti ir sidabriniai stalo įrankiai ir indai.

Per ilgus šimtmečius Lietuvoje dirbo daug gabių auksakalių, kurie kūrė sidabro ir aukso dirbinius valdovams, dvasininkams, didikams ir pasiturintiems miestiečiams. Pvz., Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvare XIV a. pirmoje pusėje minimas auksakalys Jokūbas.

1495 m. rugpjūčio 23 d. Trakuose Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino Vilniaus auksakalių cecho statutą, o patį cechą įkūrė patyrusių auksakalių grupė, atvykusi iš Lenkijos ir Vokietijos auksakalystės centrų.

Dalis auksakalių dirbo LDK valdovo ir didikų dvaruose, bene žymiausias buvo Žygimanto Augusto dvare dirbęs europinio lygio Renesanso meistras iš Veronos Giovanni Jacopo Caraglio (1505–1565).

Buičiai ir bažnyčiai

Pirmojoje parodos dalyje pristatomi ankstyviausi dirbiniai, LDK sukurti XVII ir XVIII a. Tai XVII a. sidabriniai šaukštai, signetinis žiedas, sidabro detalėmis puoštas diržas, XVIII a. Karoliui Stanislovui Radvilai dirbusio auksakalio Georgo Ludwigo Kikenapo pagamintas kavinukas ir kiti darbai.

Greta eksponuojami įvairių konfesijų sakraliniai kūriniai – paveikslų aptaisai, kielikai, relikvijorius, komuninė, smilkalinė, filakterijus, kidušinės taurės.

Antrojoje, didžiausioje, parodos dalyje eksponuojami XVIII–XIX a. Vilniuje dirbusių auksakalių dirbiniai. Kolekcininkų dėka pavyko į vieną vietą surinkti žymių Vilniaus auksakalių darbus ir taip parodyti jų darbų retrospektyvą.

Istorija: parodos lankytojai turi unikalią galimybę susipažinti su senųjų sidabro meistrų kūriniais, naudotais tiek buityje, tiek, pvz., atliekant bažnytinius ritualus. / M. Kaminsko nuotr.

Parodoje pristatomi pačioje Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo pabaigoje Vilniuje dirbusio auksakalio Tado Skendzerskio (dirbo 1768–1789) ir jo sūnaus Ignoto Skendzerskio (1769–1806, dirbo 1790–1806) kūriniai.

Ekspozijoje pristatomi pastarojo mokinio, kilusio iš Krokuvos vaivadijos, bet nuo 1790 m. dirbusio Vilniuje, Vaitiekaus Jastžembskio (1765–1837, dirbo 1793–1837) sidabrinėmis monetomis puošti indai, dėžutės ir kiti dirbiniai, dubuo, kurį sukūrė auksakalio sūnus Jonas (dirbo 1840–1859), taip pat ir kitų auksakalių indai, pažymėti V. Jastžembskio našlės Daratos (1837–1859 vadovavo dirbtuvei), vadovavusios dirbtuvėms po vyro mirties, ženklais.

Parodoje galima išvysti itin retų iš Berlyno kilusio, Vilniuje nuo 1790 m. dirbusio auksakalio Jacobo Gustawo Hahno stalo indų.

Proga išvysti retenybių

Parodoje galima išvysti itin retų iš Berlyno kilusio, Vilniuje nuo 1790 m. dirbusio auksakalio Jacobo Gustawo Hahno (1756–1835, dirbo 1790–1835) stalo indų. Neatsitiktinai šalia eksponuojami jo mokinių Ludwigo Röhro (1776–1838, dirbo 1807–1838) ir vieno žymiausių XIX a. Vilniaus auksakalių Kristupo Benjamino Vagnerio (dirbo 1796–1843) darbai, kurie išsiskiria skoninga forma ir meistrišku dekoru.

Vilniaus auksakalystės tradicijas parodoje tęsia V. Jastžembskio ir K. B. Vagnerio mokinių Leopoldo Krupinskio (dirbo 1813–1840) ir Jono Tumilos-Danišausko (dirbo 1844–1880) stalo indai, dėžutės cukrui, druskinės.

Parodoje eksponuojami vilniečių auksakalių Jokūbo Preizigo (dirbo nuo 1811 (?), Antano Poliutos (dirbo nuo 1814), Frydricho Vilhelmo Rikmano (1821–1856, dirbo 1840–1856) ir kitų darbų. Pristatomi ir itin reti Kauno auksakalių darbų pavyzdžiai, Karaliaučiaus ir Klaipėdos meistrų kūriniai.

Parodą papildo kelios įdomios kolekcininkų turimos vertybės, tarp kurių yra II–III a. Romos imperijoje sukurta vyno taurė, XVII a. tuomečiame Dancige padirbdintas monetomis dekoruotas bokalas ir kt.


Kas? Paroda „Senojo sidabro spindesys privačiose vilniečių kolekcijose“.

Kur? Nacionaliniame muziejuje LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDOVŲ RŪMUOSE (Katedros a. 4, Vilniuje).

Kada? Veikia iki vasario 19 d.


Dalijasi kolekcijomis ir žiniomis

Parodoje eksponuojamos sidabro vertybės, kurias savo kolekcijose sukaupė Vilniaus kolekcininkai. Parodai eksponatus skolino garsūs kolekcininkai Kęstutis Mickevičius, Paulius Steponavičius, Mantas Steponavičius, Zigfridas Jankauskas, Rimvydas Baranauskas, Viačeslav Zdanovič ir kt.

Parodos kuratorius Dalius Avižinis kviečia aplankyti ir specialiai šiai parodai skirtus renginius. Sausio 19 d. 18 val. numatomas knygos „Sidabro atminty: ženklai Tėvynės Kęstučio Mickevičiaus kolekcijoje“ pristatymas, vasario 2 d. 18 val. vyks dr. Mariaus Daraškevičiaus paskaita „Bajoras aukštas – sidabrinis šaukštas! Tauriųjų metalų indai ir įrankiai Lietuvos dvaruose XIX a.“. Bus rengiamos specialios ekskursijos, per kurias parodos kuratorius D. Avižinis atskleis daugiau Vilniaus auksakalių istorijų.


Šiame straipsnyje: parodaValdovų rūmaiLDK

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių