- Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Minint 500 metų reformacijos jubiliejų Europa švenčia ir 500 metų rusėniškosios Biblijos sukaktį. Vilniaus Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda, kurioje eksponuojama ir didžiausia išlikusi Pranciškaus Skorinos išversta ir spausdinta Biblija.
Iš Giorlico miesto, Vokietijoje, atvežta P. Skorinos rusėniškoji Biblija – retas egzempliorius. Tai pirmasis, ankstyviausias Senojo Testamento bažnytine slavų kalba leidinys, spausdintas staklėmis. P. Skorina Šventajame rašte šnekamąja rusėnų kalba parašė pratarmes. Iki jo Biblija buvo išspausdinta tik šnekamosiomis italų, vokiečių ir čekų kalbomis. Prahoje spausdinti, neįrišti egzemplioriai buvo skirti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenusiems rusėnams. Bernardinams pranciškonams, kuriems priklausė ir P. Skorina, buvo pavesta rasti tikėjimo kultūros saitų, jungiančių stačiatikiškąją LDK dalį su katalikiškąja.
„Čia reikia pabrėžti, kad Biblija išversta ne į senąją baltarusių ar ukrainiečių kalbą, o į vienintelę tuo metu stačiatikių vartotą bažnytinę slavų kalbą“, – sakė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas.
Rusėniškosios biblijos Giorlico egzempliorius unikalus tuo, kad į vieną knygą įrištos beveik visos Prahoje P. Skorinos išleistos Šventraščio dalys. Tiesa, patys vokiečiai ją atrado neseniai.
„2005-ieji Vokietijoje buvo paskelbti Biblijos metais. Giorlice rengėme parodą, ieškojome eksponatų. Taip kataloguose radome pavadinimą „Biblija slavika“ ir ištraukėme ją į dienos šviesą. Mūsų pastorius, kurį laiką dėstęs Peterburge, pamatė ledinį, nustebo, kad turime ypatingą Skorinos Bibliją“, – pasakojo į Lietuvą atvykęs Vokietijos Auštutinės Lužicos mokslinės bibliotekos direktorius Matthias Wenzelis.
Vokiečiai bibliją paskolino parodai Vilniuje, Vrublebskių bibliotekoje. Čia ji bus eksponuojama savaitę kartu su kitais to meto rankraščiais, knygomis.
Rusėniškosios Biblijos leidėjas svarbus Lietuvai – P. Skorina buvo kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Polocko. Žygimanto senojo kvietimu P. Skorina dirbo ir Vilniuje.
„Jis persikelia į Vilnių ir čia 1522-aisiais išleidžia pirmąją Lietuvos teritorijoje knygą, kuri šiandien yra žinoma „Mažoji kelionių knygelė“ pavadinimu“, – istorinės asmenybės vingius prisiminė S. Narbutas.
1525-aisiais pasirodė dar viena knyga, pavadinimu „Apaštalas“. Šiais darbais P. Skorina pradėjo rusėniškai spausdinto žodžio LDK istoriją. Vilniuje kilus didžiuliam gaisrui sudegė P. Skorinos spaustuvė, mirė žmona. Pasiėmęs du sūnus jis grįžo į Prahą. Ten dar sukūrė ir šiandien žinomą Prahos karališkąjį sodą, pirmasis Vidurio Europoje sėkmingai sodino ir augino citrusinius vaisius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...
-
Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą2
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draug...
-
Vilniuje atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai
Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. ...
-
„Kino pavasarį“ aplankė 105 408 žiūrovai, rengėjai jau ruošiasi jubiliejiniam festivaliui1
Dvi savaites kino gerbėjus lepinusio, ramiai gyventi neleidusio ir kino teatrus žiūrovais pripildžiusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai skaičiuoja šiemet sulaukę daugiau nei 105 000 žiūrovų ir džiaugiasi ...
-
Gimtadienis po žeme: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia išjungti tamsą
Nuo požeminio koncerto, kino kapsulės iki nemokamų ekskursijų po plika akimi nematomą Vilnių, jo rūsius, bunkerius, slaptus kiemelius bei vitražais inkrustuotus pastatus. Unikalią galimybę atrasti miestą po miestu ir giliau slypinčias jo istorijas ...
-
Šiuolaikinio britų džiazo pulsas – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. ...
-
„Dialogai su Čiurlioniu“: ketvirtąjį sezoną atidarys Ukrainos pianistas P. Bondaras3
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ketvirtus metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, kviečia į 2024 m. pavasario sezono koncertus ...
-
Kino teatruose – apdovanojimų sulaukęs lietuvių filmas „Marijos tyla“
Nuo balandžio 19 d. Lietuvos kino teatrų ekranuose mirgės šiandienai itin aktuali režisieriaus Davio Sīmanio istorinė drama „Marijos tyla”. ...
-
MO muziejuje atidaroma paroda „Žemyn triušio urvu“
Balandžio 11-osios vakarą MO muziejaus mažojoje salėje bus atidaryta nauja Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“. Kūrinius nuo 1960-ųjų iki šių dienų pristatančioje parodoje tyrinėjama savasties paie&scar...
-
Londono džiazo revoliucionieriai „Binker & Moses” – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ tęsia tradiciją Lietuvos publikai pristatyti ryškiausius naujųjų laikų britų džiazo talentus. Vėlyvą gegužės 24-osios vakarą (22 val.) festivalio scenoje – saksofonininko Binkerio Goldingo ir ...