Galerijoje „Meno niša“ atidaroma tapytojo P. Šliaupos paroda

Jau keletą metų galerija „Meno niša” sėkmingai įgyvendina projektą „Meno erdvė jauniems menininkams”. Tęsiant jaunųjų menininkų parodų ciklą rytoj, vasario 10 d., antradienį, galerijoje “Meno niša” pristatoma  personalinė Pauliaus Šliaupos naujausių tapybos kūrinių paroda „Baltos dienos ritualai”.

Pagrindinė jauno tapytojo Pauliaus Šliaupos (g. 1990) nagrinėjama tema yra šviesa. Kaip ją apibūdinti? Ryški, akinanti, beribė, nepaklusni ir nuolat kintanti, bet labiausiai tinka žodis – kasdienė. Lyg prasidedanti iš naujo, kaip kiekvienas rytas – ji nesikartoja, nesustingsta, bet tęsiasi kartu su kintančia aplinka. Stori, vienas kitą dengiantys potėpiai, besirangantys drobės paviršiumi, įklampina žvilgsnį ir belieka pasiduoti procesui (lyg kasdienybei), ir tiesiog stebėti, ieškoti, atrasti ir tai daryti ilgai. Tol, kol pajusite, kad žiūrėjimas – ritualas.

Tapybą, kaip ir žiūrėjimą galima vadinti ritualu. Kasdienės smulkmenos susilieja, išblunka ir lieka vos keli motyvai, kurie nepasimiršta, nuolat persekioja, atsikartoja. Vieną kitą atpažįstamą realybės fragmentą galima rasti parodoje eksponuojamose drobėse, kartais visai abstraktų, blankų, kartais aiškesnį. Šalti melsvos, pilkos ir gelsvos tonai persipina, kurdami tapiniuose šviesos žaismą.

Prieš porą metų baigęs Vilniaus dailės akademiją P. Šliaupa aktyviai kuria ir stebina savitais tapybinės raiškos eksperimentais, tapdamas vienu įdomiausių jaunosios kartos tapytojų Lietuvoje. Be to, jis dar ir fotografuoja, piešia sausomis pastelėmis bei kuria video, atsigręždamas į kasdienybę ir pastebėdamas joje tai, kas daugumai atrodo per daug įprasta, kad būtų svarbu.

Jo tapyboje svarbiomis temomis tampa: triukšmas, begaliniai informacijos srautai, gamta, judėjimas. Tapiniai P. Šliaupos kūryboje nėra tik paviršiai, vaizduojantys vieną ar kitą realybės fragmentą. Jie (tapiniai) kuriami kaip vientisi objektai, kurių visuma, mezga dialogą su aplinka ir pačiu stebėtoju, kinta, visai kaip šviesa.