Vengrijoje važinėjama vis naujesnėmis mašinomis

Vengrijoje įspūdį palieka tai, kad jos keliais važinėja vis naujesnės mašinos, o vairuotojai tampa kultūringesni.

Centrinėje ir šiaurinėje Vengrijoje „prisukęs“ maždaug 600 kilometrų, pavažinėjęs ir sostinės gatvėmis, ir kaimo keliais, įsitikini – vengrai prie vairo tampa tokie pat kultūringi, kaip ir jų kaimynai austrai.

Neįprastos sankryžos

Vengrijos miestuose stebina šviesoforai, sankryžose įrengti virš kiekvienos eismo juostos. Nieko nestebina, kai Budapešte antroje juostoje užsidega žalias signalas, o pirmoje ir ketvirtoje – raudoni. Trečiąja juosta tuo metu neskubėdamas važiuoja tramvajus.

Tokia maišalynė (Lietuvos vairuotojų akimis) vengrų negąsdina, bet priverčia tvarkingai važinėti miesto, kuriame gyvena daugiau kaip 2 mln. žmonių, gatvėmis. Nedaugelis bando užlįsti į priekį sankryžoje priešais šviesoforą arba greitai aplenkti prieš sankryžą.

Vengrai mandagūs ir autostradoje, nors ne visada. Jiems laikytis greičio režimo – nuobodi pareiga.

Vengrų temperamentas autostradoje greitį leidžia viršyti 20-30 km per valandą. Matydami, kaip elgiasi šeimininkai, ir svečiai stengiasi neatsilikti, iki galo nuspausdami akceleratorių.

Kelių policiją gatvėse sutiksi labai retai.

Tačiau to nepasakysi apie patrulius, dieną ir naktį nardančius po Budapeštą – ir pėsčiomis, ir motociklais po du.

Kartą užmiesčio kelyje, ne autostradoje, pavyko iš toli pamatyti stacionarų policijos postą, turintį vaizdo aparatūrą.

Nepanašūs kaimynai

Vengrijos transporto sraute nematyti Lietuvoje įprastų mašinų. Beveik kiekvienoje Budapešto gatvėje galima sutikti 20-30 metų „Trabant“ iš Rytų Vokietijos.

Kai kurie „trabiai“ - idealiai tvarkingi, tarsi iš senovinių automobilių parodos.

Tokie egzemplioriai naktimis su apmautais laikomi po savininkų langais, o dieną išdidžiai važinėja antrąja Budapešto-Balatono autostrados juosta.

Dažnai galima išvysti pirmuosius žigulius, aštuntojo modelio „Lada“, „Wartburg“, rečiau - „Moskvič“. Senos tarybinės ir VDR mašinos važinėja ir miestuose, ir kaimuose.

Taip pat labai daug automobilių iki penkerių metų, ypač nedidelių – mažalitražių ir golfo klasės.

Vyrauja nauji „Suzuki“, „Hyundai“, „Daewoo“, „Toyota“. Įtakos turi tai, kad Vengrijoje yra trys automobilių gamyklos, per metus pagaminančios iki 70 tūkst. „Suzuki“, 14 tūkst. „Audi TT“ ir 6 tūkst. „Subaru“.

Beveik nėra 5-15 metų automobilių – mūsų naudotų mašinų rinkos lyderių ir autsaiderių: antrųjų golfų, audi šimtukų ir „bulkų“, „Opel Ascona“, „Kadett“, „Mercedes“ 190 ir 124, pirmos kartos „Renault Laguna“ ir „Scenic“, „Renault Safrane“, dešimties metų „Honda“ ir „Toyota“.

Vengrai tai aiškina savo valdžios veiksmais, kai ji dar prieš 13 metų uždraudė įvežti naudotus automobilius.

Tiksliau, naudotiems automobiliams įvedė tokius muito mokesčius, kad tapo nenaudinga juos įvežti.

Todėl Vengrijoje toks pastebimas socialinis susiskaidymas. Vieni (pensininkai, biudžetininkai) toliau važinėja žiguliais ir trabantais, kiti – naujais, bet nebrangiais A ir golfo klasės automobiliais.

Tai – klestinčių privačių kompanijų samdomi darbuotojai, nedidelių parduotuvių savininkai (jų ten labai daug), municipaliniai ir ministerijų klerkai.

Yra dar vienos kategorijos automobilių savininkai. Gatvėse gana daug „Mercedes 123“, gamintų iki 1985 metų, Italijoje surinktų „Fiat“.

Pasitaiko devintojo dešimtmečio vidurio „Peugeot“, „Renault“ ir „Audi“. Tai tie naudoti automobiliai, kuriuos vengrai įvežė devintojo dešimtmečio pabaigoje, dar prieš nustatant didelius muitus naudotiems automobiliams.

Brangūs degalai

Vengrai taip pat vargsta dėl brangių degalų, nors keliuose dėl to mašinų nesumažėjo. Litras A-95 markės benzino kainuoja 286 forintus (4,06 Lt), A-98 – 296 forintus (4,20 Lt), dyzelino – 270 forintų (3,83 Lt). (100 forintų - 1,42 Lt.)

Vietinės degtinės „Palenka“ butelis kainuoja beveik 2 000 forintų (apie 28 Lt), o ledų porcija restorane 800 forintų (daugiau kaip 11 Lt).

Mažai automobilių turgaviečių ir naudotų automobilių prekybos aikštelių, nes tokių mašinų rinkos, kaip mes ją suvokiame, nėra.

Gatvėje dažnai galima išvysti senovinį „Trabant 600“, ant kurio nurodyta kaina ir telefono numeris.

Viename kaime prie karčemos stovėjo devintojo dešimtmečio pradžios visureigis „Chevrolet Blazer“ (iš tų, kuriais važinėjama mūsų kariuomenėje), už kurį prašė maždaug 2 000 Lt.