Technologijos padeda vairuotojui, bet už jį nemąsto

  • Teksto dydis:

Po remonto atsiėmęs savo automobilį įveikiau vos porą kilometrų ir sukinėdamasis degalinėje vos dar sykį nesupyliau ką tik pakeisto galinio bamperio. Vien todėl, kad pernelyg pasitikėjau pagalbinėmis automobilio saugos technologijomis, kurios reikiamu momentu nesuveikė.

Gelbėja turtą ir sveikatą

Minėtoje situacijoje riedėdamas atbuline eiga, įpratęs prie parkavimo jutiklių pypsėjimo artėjant kliūčiai, šįsyk jų neišgirdau. Technologijos pagalbos sulaukiau per vėlai, nes jutikliai buvo sureguliuoti netinkamai. Laimė, judėjimo greitis buvo itin mažas, tad likusio pusmetrio užteko sureaguoti ir nuspausti stabdžio paminą.

Nepaisant šio pavyzdžio, akivaizdu, kad pagalbinės technologijos praverčia ne tik didmiesčiuose, kur važiavimo greitis nedidelis, bet ir užmiesčio keliuose. Nors pagrindinį vaidmenį ir atsakomybę už atliktus veiksmus turi prisiimti vairuotojai, automobilių gamintojai diegia technologijas, padedančias išvengti susidūrimų su pėsčiaisiais ar dviratininkais, neiškrypti iš važiuojamosios eismo juostos arba išvengti netyčinio brūkštelėjimo į kitą automobilį ar kliūtį.

Nuo to laiko, kai prieš kelis dešimtmečius ES užsibrėžė pažaboti nelaimingų įvykių skaičių keliuose, buvo priimta gausybė automobilių saugumo standartus apibrėžiančių nuostatų, padėjusių išvengti milijonų eismo įvykių ir išgelbėti tūkstančius gyvybių.

Nuskaito kelio ženklus

Daugumos modernių automobilių standartinė įranga yra su kelio ženklų atpažinimo sistema, tačiau jų veikimo ypatybės ne visuomet yra vienodos. Pasak specialistų, kai kurios sistemos veikia reaguodamos į duomenis, išsaugotus navigacijos žemėlapiuose, o pažangesni analogai naudoja priekinę vaizdo kamerą.

Priekinio stiklo viršuje įtaisyta vaizdo kamera nuolatos stebi padėtį priešais automobilį ir užfiksuoja kiekvieną pravažiuotą kelio ženklą. Sistemai nuskaičius pastebėtą ženklą, vaizdiniu pranešimu atitinkama to ženklo informacija rodoma prietaisų skydelyje. Jeigu tuo metu vairuotojas naudoja automatinę greičio palaikymo sistemą, prietaisų skydelyje įsižiebia pasiūlymas automatiškai pritaikyti greitį prie nurodytų reikalavimų.

„Prie vairo ne visada būname dėmesingi. Anksčiau apie pražiopsotą kelio ženklą mus informuodavo GPS sistema, o dabar tokios automobiliuose įrengtos sistemos primena, kaip reikėtų važiuoti viename ar kitame kelio ruože“, – komentavo vairavimo instruktorius, saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas.

Kontroliuoja ir priekabą

Atėjus šiltajam metų laikotarpiui, kyla minčių apie atostogų išvykas. Ilgesnėse negu įprasta kelionėse keleivių daiktai užpildo automobilio bagažinę, o papildomai sumontuotas vilkimo kablys praverčia gabenant dviračius ar kitą įrangą.

Vilkimo jungtį turinčiuose šiuolaikiniuose automobiliuose yra ir išmanioji priekabos stabilumo kontrolės sistema. Anksčiau tokio pobūdžio technologijos buvo diegiamos į sunkiasvorius pikapus ar lengvuosius komercinius automobilius, kurių paskirtis – gabenti kuo daugiau krovinių. Dabar tokios sistemos būdingos ir gerokai kompaktiškesniems, mažai sąsajų su krovinių pervežimu turintiems automobiliams.

Technologija gali veikti kartu su elektronine stabilumo sistema. Jutiklius naudojančios elektroninės smegenys stebi, ar tempiama priekaba išlaiko tikslią važiavimo kryptį ir nepradeda vinguriuoti iš vienos pusės į kitą. Atsiradus bet kokių įtartinų priekabos trajektorijos pokyčių, kad išlaikytų stabilumą, sistema automatiškai panaudoja automobilio stabdžius.

Artūras Pakėnas. E. Babelio nuotr.

Iš prabangių – į įprastinius

Nors didesnis maksimalus leistinas greitis greitkeliuose leidžia ilgą atstumą įveikti kur kas greičiau, pastovus didelis greitis važiuojant valandą ar dvi vairuotoją gali varginti ne mažiau nei manevravimas mieste.

Siekdami palengvinti ilgas keliones, daugiau nei prieš du dešimtmečius gamintojai į aukščiausios klasės automobilius ėmė diegti automatines greičio ir atstumo palaikymo sistemas, iš dalies perimančias kontrolę iš vairuotojo. Žinoma, žmogus privalo likti pagrindiniu veikėju, tačiau tokia sistema palengvina didelį krūvį: išlaiko saugų atstumą iki kito eismo dalyvio, palaiko tolygų nustatytą greitį arba, prireikus, jį sumažina.

Nuovargio įspėjimo sistema gal ir neprivers iškart sustoti, bet paskatins pagalvoti apie savo savijautą prie vairo, privers į ją atkreipti dėmesį ir įvertinti.

Šiuo metu į vis daugiau nuosaikiai įkainotų automobilių pradedama diegti papildoma „Stop & Go“ funkcija. Greitkelyje ar mieste susidarius spūsčiai, automobilis su aktyvuota automatine greičio palaikymo sistema gali pats sustoti, per keletą sekundžių automatiškai pajudėti iš vietos ir sekti paskui priekyje važiuojančią transporto priemonę.

Vairuotojui tereikia laikyti vairą ir vadovautis prietaisų skydelyje pateikiama informacija. Anksčiau ši technologija buvo taikoma automobiliuose, kainuojančiuose ne mažiau kaip 40 tūkst. eurų. Dabar tokią sistemą galima rasti ir iki 25 tūkst. eurų įkainotuose hečbekuose „Citroën C4“ ar „Peugeot 308“, arba 37 tūkst. kainuojančiame elektromobilyje „Volkswagen ID.3“.

Saugaus eismo specialisto A.Pakėno teigimu, automatine greičio palaikymo sistema jis mielai naudojasi kiekvieną kartą išvažiavęs už miesto ribų.

„Viename mano automobilių yra tradicinė greičio palaikymo sistema, kitame – adaptyvioji. Naudodamasis aktyviai greitį pritaikančia sistema šiek tiek jaučiu nepasitikėjimą, bet matau, kad ši technologija veiksminga“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Įspėja apie nuovargį

Viena naujausių technologijų, praverčiančių ilgesnėje kelionėje, yra vairuotojo budrumo ir nuovargio įspėjimo sistema. Ji buvo pradėta diegti, kad padėtų vairuotojams išvengti nelaimingų atsitikimų kelyje.

Įvairių tyrimų duomenimis, apie 20 proc. visų eismo įvykių yra susiję su nuovargiu. Vis dėlto dalis vairuotojų labai dažnai vadovaujasi nuojauta, kad užteks jėgų įveikti tam tikrą skaičių kilometrų, ir apie poilsį galvoti dar anksti.

A.Pakėnas perspėjo, kad vairuotojo nuojauta gali būti klaidinga.

„Žmogus nuovargį gal ir jaučia, tačiau neretai jį supranta klaidingai. Nuovargio įspėjimo sistema gal ir neprivers iškart sustoti, bet paskatins pagalvoti apie savo savijautą prie vairo, privers į ją atkreipti dėmesį ir įvertinti. Toks papildomas priminimas yra tik į gera“, – pabrėžė specialistas.

Prancūziškuose automobiliuose diegiama vairuotojo budrumo ir nuovargio sistema prilygsta dviem pagalbinėms sistemoms. Vairuotojo nuovargio sistema ima veikti, jeigu vairuotojas ilgiau nei dvi valandas važiuoja didesniu nei 60 km/val. greičiu. Tuomet prietaisų skydelyje pasirodo priminimas padaryti pertraukėlę.

Vairuotojo budrumo stebėjimo sistema stebi prie vairo sėdinčio asmens elgesį kelyje. Jeigu sistema užfiksuoja pasikartojančius nukrypimus nuo važiavimo trajektorijos, ji įspėja žmogų apie susilpnėjusį budrumą. Tai gali būti indikacija, kad reikėtų sustoti ir padaryti pertrauką.

Naktį vairuoti saugiau

Per pastaruosius du dešimtmečius automobilių apšvietimo technologijų srityje padaryta pažanga geriausiai matoma realiomis sąlygomis. Šviesos diodų arba LED matricos technologiją turintys žibintai apšviečia keliskart didesnį kelio plotą, nei jau nykstantys halogeniniai žibintai. Be to, jų efektyvumas padeda kur kas saugiau vairuoti net ypač prastomis oro sąlygomis.

Užmiestyje tamsiuoju paros metu modernių automobilių vairuotojai gali naudotis automatine artimųjų ir tolimųjų šviesų perjungimo sistema. Šios technologijos pagrindas – priekiniame stikle priešais galinio vaizdo veidrodėlį sumontuota vaizdo kamera, kuri užfiksuoja priešinga kryptimi artėjančių arba priekyje važiuojančių transporto priemonių žibintų šviesas, o sistema automatiškai perjungia LED žibintų šviesas iš tolimųjų į artimąsias.

Kai sistema nebefiksuoja kito automobilio žibintų šviesų, tolimosios šviesos vėl automatiškai įjungiamos, taigi vairuojant galima pamiršti rankinį šviesų keitimą, jaustis ramiau ir išvengti netyčinio kitų eismo dalyvių akinimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių