Kur kišti naudotas padangas?

Besitraukiantis sniegas prie garažų ir nuošalesnėse miesto vietose atidengia naudotų automobilių padangų kalnus.

Atiduoti padangas perdirbti kainuoja, todėl nemažai klaipėdiečių naudotą automobilių „apavą“ tiesiog išmeta.

Baidosi mokesčių

Automobilių savininkai nebereikalingas padangas gali palikti kai kuriuose autoservisuose.

Ši paslauga mokama. Lengvojo automobilio padangos priėmimas gali kainuoti nuo 5 iki 10 litų.

Anot autoserviso „Dagris“ Klaipėdos skyriaus vadovo Aivaro Bagdono, galimybe autoservise palikti senas padangas pasinaudoja retas vairuotojas. Nors mokama suma yra beveik simbolinė.

Autoserviso „Melga“ direktorė Snieguolė Tamošauskienė taip pat patvirtino, kad tik maža dalis automobilių savininkų palieka senas padangas autoservise.

Išgirdę, kad padangų priėmimas kainuoja, žmonės nesutinka jų palikti.

Padangos „dingsta“

Klaipėdoje veikia dvi įmonės, galinčios perdirbti padangas – „Toksika“ ir „Kuusakoski“. Padangas čia veža įmonės, sudariusios sutartis, tačiau ir privatūs asmenys gali pristatyti senas savo automobilių padangas.

„Kuusakoski“ reikia mokėti 300 litų už toną (30 centų už kilogramą) padangų. Dar nė vienas nuosavo automobilio vairuotojas čia nebuvo atvežęs senų padangų.

„Toksikoje“ padangų tonos pristatymas kainuoja 340 litų. Anot „Toksikos“ Klaipėdos filialo direktoriaus Stasio Vasiliausko, per dvejus metus gal tik trys ar du privatūs asmenys atvežė senas automobilių padangas.

Per metus į Lietuvą atvežama 14 – 16 tūkstančių tonų padangų. Panašus skaičius turėtų ir būti sudėvėtas. Tačiau perdirbėjus pasiekia gal tik 10 procentų senų padangų.

Anot S.Vasiliausko, žmones atbaido pinigai, kuriuos reikia mokėti norint atiduoti padangas perdirbti. Kai kurie vairuotojai mano, kad jie patys turėtų gauti atlygį už tai, kad atveža senas padangas.

Tačiau šiuo metu vadovaujamasi principu „teršėjas moka“. Atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti patys vairuotojai.

Pasak S.Vasiliausko, reikėtų atidžiau stebėti, kur padangas deda jas surenkantys autoservisai. Įtarimą kelia vienoje vietoje randami dideli senų padangų kiekiai. Sunku patikėti, kad krūvas sukrauna pavieniai automobilių savininkai.

Gresia baudos

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, niekas nėra atsakingas už miestiečių pašonėje kėpsančias padangų krūvas.

Jei padangos „niekieno“, jos surenkamos per kasmetines talkas, kurias organizuoja savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius. Šiemet talkos data dar nenustatyta dėl vis nepagerėjančių orų.

Padangos nepavojingos tol, kol neužsidega. Užsidegęs didelis padangų kiekis pridarytų nemažai žalos aplinkai. Padangas sunku užgesinti. Jų dūmai kenksmingi sveikatai.

Dėl padangų sudėtyje esančios vielos jas dažnai degina asocialūs asmenys. Niekada negalima būti ramiems, kad nekils gaisras.

Padangomis neleistinai atsikratantys asmenys rizikuoja pakliūti į policijos akiratį. Galima „užsidirbti“ baudą net iki 2000 litų už aplinkos teršimą.