Užplūdo ir Lietuvą
Šiuolaikiniams automobiliams tampant kompiuteriais ant ratų, aprūpintais nuolatiniu interneto ryšiu ir daugybe jutiklių, jie tampa beprecedentėmis duomenų rinkimo platformomis.
Dar neseniai iš aukštų tribūnų lietuviams buvo kalama į galvą, kad kiniški automobiliai, kaip ir telefonai ar vaizdo kameros, yra ne tik nepatvarūs, bet ir pavojingi dėl galimo jautrių duomenų kaupimo ir galimo perdavimo nedraugiškoms valstybėms.
Vis dėlto pastaraisiais metais automobiliai iš Kinijos ėmė plūsti į Baltijos šalis, o mūsų didmiesčiuose duris atvėrė net kelių didžiausių gamintojų atstovybės. Jais ėmė prekiauti ir didelės mūsų bendrovės, tokios kaip „Inchcape“, „Sostena“ ar JMA. Lietuvoje tarp kiniškų markių automobilių daugiausia yra MG (registre 959), BYD (491) ir „Lynk & Co“ (276), tačiau šie skaičiai sparčiai auga.
Kiniškas transportas šiemet sudarė ir liūto dalį eksporto į Europos sąjungos valstybes. Iki 2026-ųjų pabaigos vien hibridinių automobilių įvežimas gali siekti net 800 tūkst. vienetų. Baimindamasi tokių skaičių ES apribojo hibridinių ratuočių importą iš Kinijos iki 350 tūkst. vienetų per metus. Šis ribojimas ketveriems metams įsigalios nuo 2027 m. ir nuo antrųjų metų švelnės 6 proc.
Fiksavo net kodus
Kad Azijos milžinės keliamas pavojus nėra vien teorinis, liudija ir neseniai užfiksuoti incidentai Norvegijoje.
Kinijoje pagaminti automobiliai per Norvegijos kariuomenės pratybas fiksavo jautrią informaciją, įskaitant patekimo į saugomas zonas kodus ir pareigūnų judėjimą. Tai sukėlė didelį skandinavų nerimą.
Oslo oro uoste vykusių saugumo pratybų metu laukiantys kariai, tikrindami automobilio ekrano nustatymus, aptiko vaizdo įrašus, kuriuos padarė integruotos kameros, rašoma laikraštyje „Dagens Næringsliv“.
Įrašuose matyti, kas įsėdo į automobilius ir iš jų išlipo, judėjimo maršrutai ir net kodai, naudoti karinių objektų vartams ar durims atidaryti.
„Dagens Næringsliv“ paskelbtame straipsnyje nurodoma, kad šie įrašai buvo rasti nuomotuose elektromobiliuose. Mažiausiai du iš jų buvo „Deepal“ markės, juos pagamino Kinijos valstybės kontroliuojama automobilių gamintoja „Changan“. Kariuomenei juos suteikė bendrovė „Hertz Norge“, kurią netiesiogiai valdo Kinijos automobilių grupė „Geely“.
„Taip, kariai sistemose rado išsaugotus transporto priemonių jutiklių vaizdo įrašus“, – agentūrai AFP patvirtino Norvegijos krašto apsaugos sistemos atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Peras Gunnaras Grosberghaugenas.
Ar įrašais buvo pasidalyta su trečiosiomis šalimis, ypač Kinija, nežinoma, tačiau pareigūnas tokios galimybės neatmetė.
Duomenys – saugūs?
Šis atvejis atskleidė paradoksą: kol Europos šalių kariuomenės stiprina apsaugą nuo šnipinėjimo ir hibridinių grėsmių, jų naudojamos transporto priemonės gali rinkti jautrią informaciją.
Pasak „Dagens Næringsliv“, net ir sužinoję apie automobilių daromus įrašus, kariai dėl alternatyvų trūkumo automobilius naudojo iki pat pratybų pabaigos, o vaizdo įrašus tiesiog ištrynė.
Nusprendusi, kad visuotinis Kinijoje pagamintų automobilių draudimas būtų neproporcingas galimai saugumo naudai, kariuomenė nurodė verčiau taikanti konkretiems objektams pritaikytas saugumo procedūras ir vietinius draudimus transporto priemonėms su kameromis ir jutikliais, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies.
„Hertz Norge“ pabrėžė besilaikanti Norvegijos ir Europos teisės aktų.
„Mūsų klientų duomenys pas mus yra saugūs. Jokie asmens duomenys, susiję su nuoma, nėra perduodami automobilių gamintojams, mūsų savininkams ar kitoms trečiosioms šalims be aiškaus teisinio pagrindo“, – AFP teigė įmonės rinkodaros ir komunikacijos vadovas Hallvardas Nerbovikas.
Tačiau jis nepatikslino, ar galėjo būti perduoti kamerų vaizdo įrašai. „Changan“ grupė į AFP klausimus neatsakė.
Įrašuose – net kodai durims į karinius objektus atidaryti.
Programėlė ir lėktuvnešis
Pernai Oslo viešojo transporto institucijos „Ruter“ atlikti bandymai parodė, kad Kinijos gamintojas „Yutong“ teoriškai galėtų nuotoliniu būdu imobilizuoti savo elektrinius autobusus per belaidę atnaujinimo sistemą.
Ekstremaliosios situacijos atveju Norvegija šiuos autobusus galėtų panaudoti gyventojų evakuacijai.
„Ruter“ nurodė vėliau įdiegusi mechanizmus, leidžiančius stebėti ir atidėti gaunamus signalus, kad būtų galima kontroliuoti atnaujinimus.
Šiuolaikiniai automobiliai nėra vieninteliai potencialūs „Trojos arkliai“. Išmanieji laikrodžiai ir bėgikų pamėgtos sporto programėlės, pvz., „Strava“, taip pat gali atskleisti jautrią karinę informaciją.
2018-aisiais „Strava“ viešai paskelbti duomenys leido nustatyti karinių bazių vietas bei karių judėjimo maršrutus, ypač Afganistane ir Sirijoje.
Kovą Prancūzijos dienraštis „Le Monde“, remdamasis programėle besinaudojusio jūreivio duomenimis, sugebėjo beveik realiu laiku nustatyti Prancūzijos lėktuvnešio „Charles de Gaulle“ buvimo vietą rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Norvegijos nacionalinio saugumo institucija nurodė, kad šiuolaikiniai automobiliai yra riedantys kompiuteriai, kurie renka informaciją. „Tiksliai nežinome, kur ji siunčiama ir kam naudojama“, – AFP sakė tarnybos atstovas.
Unikalus autoparkas
Norvegijos kelių informacijos tarybos (OFV) duomenimis, rugpjūtį baterinės transporto priemonės sudarė rekordinius 98,7 proc. visų naujai registruotų lengvųjų automobilių.
Šalies autorinkoje apskritai daugiausia – „Tesla Model Y“ elektromobilių (iš viso 110 421 vnt.), toliau rikiuojasi „Nissan Leaf“ (81 900 vnt.), „Tesla Model 3“ (58 967 vnt.), „VW Golf“ (48 306 vnt.), „VW ID.4“ (46 888 vnt.).
Tik 18-oje vietoje – kiniški „Polestar 2“ (17 336 vnt.), 30-oje – „MG ZS EV“ (10 846 vnt.). „Deepal“ modelio automobilių įregistruota iš viso 1 749 vnt.
Tačiau šiemet trečiąjį ketvirtį perkamiausias buvo Kinijos gamintojo modelis „XPENG G6“, norvegai dažniau nei įprastai rinkosi ir „BYD“ elektromobilius.
Kokius duomenis renka išmanieji automobiliai?
Vietos nustatymas ir stebėjimas. Nuolatiniai GPS duomenys atskleidžia, kur asmenys gyvena, dirba ir keliauja. Tai leidžia lengvai nustatyti Vyriausybės darbuotojų ar kariškių ryšius ir kasdienę rutiną.
Garso ir vaizdo stebėjimas. Vidiniai mikrofonai ir į vairuotoją nukreiptos kameros gali stebėti pokalbius ir keleivius. Išorinės kameros ir LiDAR jutikliai nuolat žemėlapiuoja aplinką, galimai rinkdami didelės raiškos kritinės infrastruktūros, karinių bazių ar saugomų objektų vaizdus.
Sinchronizuojami asmeniniai duomenys. Kai vairuotojai prijungia savo išmaniuosius telefonus per „Bluetooth“ ar įkrovimo laidą, automobilio informacijos ir pramogų sistema (angl. infotainment) gali pasiekti ir išsaugoti kontaktus, pranešimus ir skambučių žurnalus.
Duomenų nutekinimas per tinklą. Tyrimai parodė, kad kai kurios transporto priemonės nuolat siunčia užšifruotus duomenų paketus, net kai atrodo, kad automobilis yra išjungtas, todėl vietos institucijoms sunku patikrinti, kokia tiksliai informacija palieka transporto priemonę.
Sabotažo grėsmė. Be pasyvaus šnipinėjimo, auga ir aktyvaus sabotažo baimė. Kadangi išmanieji automobiliai gauna programinės įrangos atnaujinimus belaidžiu būdu (angl. over-the-air) ir yra valdomi per centralizuotus tinklus, priešiški veikėjai teoriškai galėtų įsilaužti į automobilių parkus ir juos nuotoliniu būdu išjungti arba jais manipuliuoti. Europoje šį nerimą sustiprino šimtai prie interneto prijungtų viešųjų autobusų, pagamintų Kinijos gamintojų, nes baiminamasi, kad užsienio priešininkai galėtų nuotoliniu būdu imobilizuoti viešojo transporto sistemas ir sukelti plataus masto trikdžių.
Apribojimai. Jungtinės Valstijos užėmė agresyviausią poziciją. Laikydama Kinijos transporto priemones tiesiogine grėsme nacionaliniam saugumui, JAV Vyriausybė ėmėsi ne tik muitų tarifų. Prekybos departamentas pradėjo saugumo tyrimus, o politikos formuotojai aktyviai dirba siekdami įvesti apribojimus Kinijoje pagamintai aparatinei ir programinei įrangai transporto priemonėse, neatsižvelgiant į tai, kur pats automobilis buvo surinktas. Įstatymų leidėjai teigia, kad leisti Kinijos išmaniesiems automobiliams važinėti JAV yra tas pats, kas leisti užsienio stebėjimo platformoms atsirasti Amerikos gatvėse.
ES šalys vis dažniau imasi draudimų karinėse zonose. Pranešama, kad Jungtinė Karalystė apribojo Kinijos elektromobilių patekimą į karines zonas, o Didžiosios Britanijos gynybos įmonės įspėjo darbuotojus neprijungti savo telefonų prie Kinijoje pagamintų automobilių. Sekdama šiuo pavyzdžiu, Lenkijos krašto apsaugos ministerija neseniai uždraudė Kinijoje pagamintoms transporto priemonėms įvažiuoti į saugomas karines teritorijas, kad būtų išvengta žvalgybinės informacijos rinkimo.
Taip pat taikoma duomenų lokalizavimo apsauga. Kai kurie Kinijos gamintojai (pvz., autobusų gamintojas „Yutong“) teigia, kad jie griežtai laikosi ES privatumo įstatymų (BDAR) ir užtikrina, kad operatyviniai duomenys būtų užšifruoti ir saugomi vietoje, serveriuose Europoje, pvz., Vokietijoje.
Naujausi komentarai