KET Lietuvoje: vieniems – chaosas, kitiems – jokio streso

Skirtumai ir panašumai

Tyrimų duomenys rodo, kad nelaimės kelyje yra dažniausia mirties priežastis išvykus į užsienio šalis. Tad neturėtų stebinti, kad užsieniečiai sukelia maždaug vieną iš 20-ies ir Lietuvoje įvykstančių eismo įvykių.

2021 m. beveik 5 proc. visų Lietuvoje registruotų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (139 iš 2 809), kaltininkai buvo užsieniečiai. Per šiuos eismo įvykius žuvo dešimt, sužeisti 157 asmenys.

„Natūralu ir tai, kad mūsų šalies gyventojai, vairuodami užsienyje, dažniau patenka į eismo įvykius – ten ne tik vairavimo kultūra kitokia, bet ir greičio ribojimai, ir kelių inžinerija, ženklinimas gali būti neįprasti, o ir pasižvalgyti į nematytus vaizdus kiekvienam norisi. Tą patį galima pasakyti ir apie užsieniečius, kurie svečiuojasi pas mus“, – sakė draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiūkelis.

Mūsų šalyje vairuotojai žiedines sankryžas įveikia greičiau, bet kitiems eismo dalyviams į jas įsilieti sunkiau nei užsienyje.

Europą automobiliu išmaišęs žurnalistas Jurgis Paplaitis teigė, kad vairavimo skirtumai Lietuvoje ir kitose valstybėse – didžiuliai.

„Tai galima patirti ir Lietuvoje. Netgi tame pačiame mieste skirtingu paros metu vairuotojai gali elgtis visiškai skirtingai: ryte visi skuba ir vairuoja agresyviau, o per pietus eismas būna ramesnis“, – aiškino patyręs vairuotojas.

Empatijos faktorius

J.Paplaičio teigimu, su didžiausiais kultūriniais skirtumais Lietuvoje turėtų susidurti vairuotojai, atvykę iš didžiųjų Europos miestų, ypač esančių Pietų Europoje.

„Ten vairuotojai praktiškai priversti būti empatiški. Jie žino, kad įleisti kitą vairuotoją į savo eismo juostą reikia, nes bet kada gali tapti tuo kitu vairuotoju, kuris taip pat norės būti įleistas. Dėl to Europos megapoliuose eismas gali pasirodyti chaotiškas, tačiau vis tiek visuomet yra tam tikra tvarka, kuri mums nematoma iš pirmo žvilgsnio“, – sakė jis.

Įpratus važiuoti gatvėmis, kur visuomet gali tikėtis, kad tave įleis ar praleis, miestuose, kur eismas mažiau intensyvus, tačiau greitesnis, gali grėsti rimtos problemos.

„Mūsų šalies vairuotojai mažiau empatiški. Žiedines sankryžas jie įveikia greičiau, bet kitiems eismo dalyviams į jas įsilieti sunkiau nei užsienyje. Tai yra didžiųjų Europos miestų gyventojams visiškai neįprastos sąlygos“, – teigia ekspertas.

Norintiems saugiau jaustis užsienio valstybių keliuose, J.Paplaitis pataria vos kirtus sieną sustoti pirmoje degalinėje ar prie kelio ženklo, kuriame surašytos eismo toje šalyje taisyklės. Žinojimas, kokie galioja greičio ribojimai įvairaus tipo keliuose, kokios yra mokamų kelių sąlygos ir kiti niuansai, užtikrins vairavimo saugumą ir padės išvengti baudų.

Dar aktualesnis patarimas – stebėti vairuotojus.

„Svarbiausia važiuoti su srautu ir visuomet įvertinti kitų eismo dalyvių geranoriškumą. Matydami, kaip elgiasi kiti, galime ir patys sklandžiai įsilieti į eismą, neišsiskirti savo sprendimais kelyje ir nekelti grėsmės kitiems vairuotojams ir pėstiesiems“, – kalbėjo J.Paplaitis.

Draudikų rūpesčiai

A.Žiūkelio teigimu, į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudėjui jokių esminių skirtumų žalos atlyginimo procese nebus, nepriklausomai nuo to, ar įvykio kaltininkas bus vietos gyventojas, ar užsienietis. Ypač jei automobilis apdraustas KASKO draudimu.

Kai užsieniečio įvykio kaltininko automobilis apdraustas bendrovėje, kuri turi atstovų ir Lietuvoje, žalos atlyginimas nebus sudėtingas.

Jeigu kaltininko draudiko atstovybės Lietuvoje nėra, situacija keičiasi. Tokiu atveju veiksmų imasi Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras, kuris pagelbėja nukentėjusiems, kai prireikia atlyginti žalą.

Jeigu užsienio gyventojas vairuoja Lietuvoje išsinuomotą automobilį, klausimų dėl žalų atlyginimo dažniausiai nekyla, jei jo vairuotojo pažymėjimas galioja.