Pasak šios inspekcijos viršininko pavaduotojo Donato Smalinsko, viena iš tokių priemonių galėtų būti su pavėžėjimo paslaugomis susijusios Kelių transporto kodekso pataisos.

Inspekcija siūlo šį kodeksą papildyti nauja nuostata, pagal kurią pavėžėjai, prieš pradėdami teikti paslaugas, privalėtų pristatyti nustatytos formos valstybinės kalbos mokėjimo lygio pažymėjimą.

D. Smalinskas tikisi, kad Seimas pavasario sesijoje priims šį, jo vertinimu, būtiną teisės aktą.

„Kodekso keitimas yra prevencinė priemonė, kuri leistų iš anksto užtikrinti, kad pavėžėjai mokėtų valstybinę kalbą. Tai padės, kad mūsų kalbinės teisės būtų užtikrinamos visoje Lietuvoje“, – trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje sakė D. Smalinskas.

Pasak jo, toks reguliavimas yra reikalingas, nes daugėja pavėžėjimo paslaugų teikiančių užsieniečių, o Valstybinei kalbos inspekcijai dėl mažo darbuotojų skaičiaus sudėtinga būtų užtikrinti kontrolę.

„Inspekcija už pažeidimus taikys nuobaudas, kurios nedidelės (įspėjimas arba bauda nuo 90 iki 170 eurų). Inspekcijos sprendimai yra skundžiami, o  teisminiai procesai užsitęsia iki 2 metų. Būsimiems pažeidėjams sudarytos sąlygos toliau teikti paslaugas nemokant valstybinės kalbos“, – komiteto posėdyje apie dabartinį vaizdą kalbėjo D. Smalinskas.

Jo teigimu, inspekcija 2024 m. gavo 158 skundus, šiais metais šis skaičius yra mažesnis – 84. Dauguma skundų buvo dėl lietuviškai nekalbančių prekybos įmonių, restoranų, kavinių, grožio salonų, sporto klubo darbuotojų.

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete buvo diskutuojama, ar Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams yra užtikrintos galimybės išmokti lietuvių kalbą. Įvairių institucijų atstovai aptarė pasirengimą įgyvendinti nuo kitų metų įsigaliosiančius Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus.

ELTA primena, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje prekes parduodantys ir paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys turės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine lietuvių kalba Vyriausybės nustatytu lygiu.

2024 m. spalio 3 d. tai įteisino Seimas, priėmęs Valstybinės kalbos įstatymo pataisas.

Aptarnauti klientus lietuvių kalba nebus reikalaujama iš tų, kurie laikinai parduoda prekes, pavyzdžiui, mugėse, ir tokia veikla nesiverčia nuolat.

Įsigaliojus įstatymo pataisoms, už naujų Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą bus atsakingi ne tik institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų, organizacijų vadovai, bet ir fiziniai asmenys.