ŽMOGUS IR AUTOMOBILIS

K. Bobianskienė: „Lėtai važiuoti – tikra kančia“

Gydytoja važinėja tik techniškai tvarkingais automobiliais.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė sako, jog vairuoti jai yra būtinybė, be kurios neįsivaizduoja nė vienos dienos. Be to, tai teikia džiaugsmą, o greitis yra neatsiejama vairavimo dalis. Jei metų klaipėdiete išrinkta vyriausioji gydytoja laikytųsi visų eismo apribojimų – niekur nesuspėtų, o ir malonumo mažiau būtų.

- Kada pradėjote vairuoti?

- Jau prieš dvidešimt ketverius metus.

- Kas paskatino atsisėsti prie automobilio vairo?

- Net tuomet man tai jau buvo būtinybė. Buvau viena iš nedaugelio moterų, važinėjančių Klaipėdos gatvėmis.

- Ar dar prisimenate savo pirmąjį automobilį?

- Žinoma! Tai buvo oranžinis žiguliukas. Savo ryškia spalva jis iš tolo būdavo atpažįstamas. Dar iki šiol jis rieda gatvėmis.

- Ką šiuo metu vairuojate?

- Turiu du automobilius. Vienas – tarnybinis „Mitsubishi“, kitas – asmeninis „Honda Accord“.

- Kuris Jums labiau patinka?

- Žinoma, honda. Aš mėgstu didelius ir galingus automobilius. Beje, visi mano turėti buvo labai dideli.

- Kiek jų turėjote?

- Vairavau labai daug ir labai įvairių automobilių. Turėjau daug žiguliukų, opelių, mersedesą.

- O kokį automobilį svajojate įsigyti?

- Mano svajonė – didžiulis septintos serijos BMW!

- Abu Jūsų turimi automobiliai skirtingų spalvų: sidabrinė ir tamsiai mėlyna. Kokia spalva, Jūsų nuomone, tinkamiausia?

- Dauguma mano automobilių buvo tamsios spalvos: tamsiai raudonos, juodos, mėlynos. Tad manau, kad tamsi spalva – gražiausiai atrodo.

- Ar turite automobilyje talismaną?

- Žinote, niekada apie jį nepagalvojau.

- Ką mėgstate veikti automobilyje?

- Paprastai visą dėmesį sutelkiu į kelią. Labai retai - truputį pasidažau. Bet tik tada, jei nespėju namuose. Be to, tai darau įsitikinusi, kad nesukelsiu sunkumų kitiems vairuotojams.

- Kokia Jūs vairuotoja?

- Atsakinga ir tvarkinga. Na, taip, mano automobilis gali būti nenuplautas, tačiau techniškai - visada tvarkingas.

- Ar daug išmanote apie automobilius?

- Tiesą sakant, nelabai. Žinau, kaip pakeisti tepalus, įsipilti degalų. Automobilio remontą patikiu specialistams. Kiekvienas turime dirbti savo darbą!

- Ką jums reiškia automobilis?

- Tai - mano pagalbininkas. Be jo neįsivaizduoju nė dienos.

- Ar dažnai tenka susidurti su Kelių policija?

- Tenka. Ir dažniausiai už greičio viršijimą. Aš išties mėgstu greitį. Man 50 km per valandą riedėjimas – kančia. Jei visada tokiu greičiu važiuočiau, daug kur nespėčiau.

- Kas kelyje jus erzina?

- Man labai nepatinka dviratininkai. Pamačiusi juos važiuojamojoje dalyje, stengiuosi apvažiuoti kuo didesniu lanku. Niekada nežinai, kas jiems šaus į galvą – gal staiga sugalvos pasukti į vieną ar į kitą pusę! Jie tiesiog nenuspėjami.

- Gal kada kelyje patyrėte nutikimų?

- Nusipirkusi automobilį Vokietijoje, pati važiavau juo namo. Jau įvažiavus į Lietuvą, į kelią iššoko stirna. Sugebėjau laiku sustabdyti automobilį. Vėl pradėjau didinti greitį, ir staiga į kelią iššoko antroji. Tuomet dar nežinojau, kad paprastai jos bėga poromis. Antroji stirna mano automobiliui „nunešė“ dešinį sparną ir sudaužė žibintą. Dažniausiai toks susidūrimas baigiasi mirtimi. Išlipusi iš automobilio labai verkiau. Buvo be galo gaila stirnos. Paskui važiavę vairuotojai sustojo ir ramino mane: „Moteriške, ko verki – turi džiaugtis. Gimei su marškinėliais! Juk tokiais atvejais baigiasi kitaip: tu turėtum gulėti ant kelio, o ne stirna. Juk vairuotojai dažniausiai užsimuša.“ Tada net nesusimąsčiau, kad automobilio remontas man atsieis labai brangiai. Bet dabar pamačiusi perspėjimą apie stirnas kelyje, visada sulėtinu. Tai labai nemalonus incidentas. Jau praėjo vienuolika metų, o aš pamiršti niekaip negaliu tos gulinčios stirnos.

- Jūs vairuojate jau dvidešimt ketverius metus. Ko palinkėtumėte pradedantiesiems?

- Būti drąsiems ir atsakingiems vairuotojams. Kai sėda prie automobilio vairo – viską palikti už „durų“. Nusiraminti, nesijaudinti ir nieko nebijoti – tai tik gatvė. Kiti vairuotojai tokie pat, kaip ir tu. Be to, visi darome klaidų. Tik svarbu nepamiršti, jog atsakai ne tik už save, bet ir savo keleivius.

- Ačiū už pokalbį. Laimingo kelio!