Hibridiniai automobiliai: kodėl vienus reikia įkrauti, o kitų – ne?

Elektra – tik lėtai

Šiuolaikinės technologijos sparčiai keičia ne tik mūsų buitį namuose, bet ir tai, kaip keliaujame iš vieno taško į kitą. Pradedant elektriniais paspirtukais, baigiant – ekologiškais krovininiais vilkikais.

Statistika liudija, kad naujų automobilių segmente sparčiausiai auga hibridinių modelių pardavimas. Pastarąjį ketvirtį jų buvo nupirkta beveik 35 proc. daugiau nei prieš metus.

Rinkoje nuolat gausėja ne tik hibridų, bet ir jų rūšių. Paprastam pirkėjui užrašai HEV, PHEV ar MHEV skamba tarsi šifro kodai, tad tampa sudėtinga susigaudyti šioje hibridų jūroje. Autoplius.lt portalo specialistai paaiškino, kuo skiriasi įvairios hibridų rūšys, kokie yra kiekvieno modelio pranašumai ir trūkumai.

Populiariausias hibridinių automobilių tipas – HEV (Hybrid Electric Vehicle). Šias sistemas turinčios transporto priemonės yra su dviem varikliais – benzininiu arba dyzeliniu ir elektriniu. Iš esmės elektrinis variklis padeda benzininiam, taip sumažinamas degalų sunaudojimas ir tarša. Spūstyse, iki tam tikros greičio ribos – 40–45 km/val., transporto priemonė gali važiuoti varoma vien elektra.

Painiava: paprastam pirkėjui užrašai HEV, PHEV ar MHEV skamba tarsi šifro kodai, tad tampa sudėtinga susigaudyti šioje hibridų jūroje. / V. Skaraičio / BNS nuotr.

Taupumo etalonas

Šių hibridų nereikia įkrauti iš išorinio elektros lizdo. Jie naudoja regeneracinę stabdymo sistemą, kuri keičia judėjimo metu gautą energiją į elektros energiją, taip kraunant baterijas. Geriausiai žinomi tokio tipo hibridai Lietuvoje – „Toyota Corolla“ ir „RAV4“. Būtent pastarieji yra pats populiariausias mūsų tautiečių pasirinkimas jau ne vienus metus iš eilės.

„Toyota“ toli gražu ne vienintelis gamintojas, siūlantis tokio tipo hibridų. Pavyzdžiui, autoplius.lt portale galima rasti „Ford“, „Lexus“, „Hyundai“ ir kitų markių paprastųjų hibridų.

Vienas pagrindinių HEV pranašumų – itin mažos degalų sąnaudos. Tarkime, neseniai mūsų išbandytas „Toyota Auris“ hibridas su 1,8 l darbinio tūrio benzininiu varikliu, mieste neviršijo 4–4,5 l 100 km limito. Važiuojant tokiomis sąnaudomis itin sumažėja ir anglies dioksido išmetimas į aplinką. Tiesa, šis hibridas turi ir akivaizdų trūkumą – jam būtinas benzinas, nes nėra galimybės važiuoti vien elektriniu varikliu.

Svarbu – baterijos talpa

Kiek kitoks yra PHEV (Plug-In Hybrid Electric Vehicle) hibridas. Šio modelio automobilius galima įkrauti iš elektros tinklo. Tai lyg dar artimesnis žingsnis link elektromobilio, palyginti su hibridais, turinčiais HEV sistemą. Pagrindinis jų skirtumas, kad PHEV modeliuose yra galimybė tam tikrą kilometrų skaičių važiuoti varomam vien elektra, nepriklausomai nuo greičio. Koks bus tas atstumas – priklauso nuo baterijos talpos.

PHEV sistemas turinčiuose modeliuose dažniausiai taip pat būna pavara, kuri suteikia galimybę važiuoti lygiai taip pat, kaip važiuotumėte HEV modeliu, tačiau šis įsikrauna per regeneracinę sistemą, o PHEV modelį galiausiai vis vien teks krauti iš elektros lizdo. Gal ir atrodo, kad PHEV sistema kelia daugiau problemų ir rūpesčių nei HEV, tačiau jos potencialas sumažinti bendrą į aplinką išskiriamą anglies dioksido kiekį – gerokai didesnis. Tiesa, tik tokiu atveju, jei sistema visiškai išnaudojama. Svarbu apskaičiuoti savo kasdienį nuvažiuojamų kilometrų skaičių ir išsirinkti „Plug-In“ hibridą, kuris tą atstumą įveiktų.

Spūstyse, iki tam tikros greičio ribos – 40–45 km/val., transporto priemonė gali važiuoti varoma vien elektra.

Jei į darbą, parduotuvę, pasiimti vaikų ir grįžti namo pakanka 50 km – parinkus taupų modelį, kuris gali juos įveikti, kasdien galėsite važiuoti vien elektra. Tiesa, tolimoms kelionėms prie jūros ar į užmiesčio sodybą teks naudoti daugiau įprastinių degalų. Mat važiuojant automobiliu su vidaus degimo varikliu, dėl papildomo baterijų svorio sąnaudos būna didesnės nei įprasto hibrido (HEV).

Įkraunami – brangesni

Kiek paprastesnė yra MHEV (Mild Hybrid Electric Vehicle) sistema. Jei ją lygintume su HEV modeliais, būtų tas pats, tarsi lygintume garsiojo Vincento van Gogho paveikslo „Žvaigždėta naktis“ pigią klastotę su neįkainojamu originalu.

MHEV modeliai neturi didelių baterijų dugne. Tačiau juose įmontuota papildoma 48 V baterijos sistema, kuria vieni gamintojai didina momentinę galią, kaip, pavyzdžiui, „Audi RS6“ modelyje, kiti taupo degalų sąnaudas, kaip „Volkswagen Golf 8“.

„Mild hybrid“ sistema turi gerokai mažesnį variklį nei anksčiau minėti hibridai ir važiuoti varomi vien elektra negali. Ši sistema skirta vidaus degimo varikliui padėti. Kartais atleidus akceleratorių benzininis variklis toliau veikia, tačiau greitį palaiko „Mild hybrid“ sistema. Kitaip tariant, ji padeda automobiliui judėti sava eiga. Ekspertai skaičiuoja, kad, maksimaliai išnaudojant šią sistemą, degalų sąnaudas būtų galima sumažinti apie 20 proc. Taigi, MHEV sąnaudos yra šiek tiek mažesnės nei automobilio su paprastu vidaus degimo varikliu. Kita vertus, nėra galimybės važiuoti vien elektra, tad degalų sąnaudos didesnės nei HEV ar PHEV.

Anot specialistų, įvairios hibridinės sistemos savo funkcijas atlieka nevienodai efektyviai. Natūralu, kad jos nevienodai ir kainuoja. Palyginus to paties segmento modelius, brangiausiai kainuos turintys įkraunamo hibrido sistemas (PHEV), o pigiausiai – MHEV. Bet kokiu atveju prieš perkant modelį, turintį vieną iš šių sistemų, labai svarbu apsvarstyti poreikį ir atkreipti dėmesį į savo kasdienių kelionių specifiką. Taip išsirinksite tinkamiausią modelį.