Seimas linkęs pritarti Žemės ūkio duomenų centro pertvarkymui į akcinę bendrovę

Už Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektą ir lydinčiuosius po svarstymo balsavo 70, susilaikė – 1, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Į Seimo plenarinių posėdžių salę projektas dar grįš priėmimo stadijoje.

Po kelių įmonių sujungimo nuo praėjusių metų sausio veikiantis ŽŪDC administruoja valstybės informacinius išteklius, kuriuose saugomi šalies žemės ūkio duomenys.

Centras valdo 7 registrus (gyvūnų augintinių, traktorių ir žemės ūkio mašinų, pašarų ūkio subjektų ir kitus) ir 10 informacinių sistemų (pieno apskaitos, traktorininkų pažymėjimų, žemės ūkio ir maisto produktų ir kitas).

Keičiasi tik ŽŪDC teisinė forma, o įmonės įpareigojimai nekinta – centras toliau turės užtikrinti sklandžią šių sistemų veiklą. Be to, akcinės bendrovės statusas leis geriau vystyti komercinę veiklą, pritraukti daugiau investicijų.

Pokyčiai būtini ir dėl pasenusių melioracijos statinių rekonstrukcijos – visų šalyje esančių statinių nusidėvėjimas siekia 71,73 proc., o valstybei nuosavybės teise priklausančių – 74,4 proc.

Anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), kol kas finansavimo iš biudžeto lėšų šiems darbams atlikti buvo skiriama nepakankamai, todėl prastėjo statinių būklė, didėjo rizika, kad bus užlietos gyvenamosios teritorijos ir dirbami plotai.

„Visa tai mažina Lietuvos ūkių konkurencingumą, neužtikrina tolygios, subalansuotos rajonų žemės ūkio ir kaimo plėtros, todėl turi būti ieškoma papildomų finansavimo šaltinių MIS (melioracijos inžinerinių statinių – ELTA) rekonstruoti“, – aiškino ministerija.

ŽŪM ministras Kazys Starkevičius neatmetė galimybės šioms lėšoms surinkti dabartinį 10 proc. apmokestinimą keisti specialiu melioracijos fondu, į kurį įmokas mokėtų ūkininkai, tačiau tikino, kad šiuo klausimu diskusijos tarp žemdirbių vis dar vyksta.

„Jeigu nerasime (sutarimo – ELTA), ieškosime kompromisų“, – tvirtino politikas.

Po perorganizavimo valstybė bus vienintelė akcinės bendrovės akcininkė, tad išlaikys visišką įmonės kontrolę.

Projektą parengusi Vyriausybė argumentuoja, kad pertvarka įgyvendinama pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas Lietuvos įmonių valdysenos srityje.

„Vadovaujantis EBPO rekomendacijomis, valstybės įmonės, siekiančios ekonominio naudingumo ir vykdančios komercinę veiklą, turėtų būti pertvarkytos į ribotos atsakomybės juridinius asmenis“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.