„Akivaizdu, kad įmonė yra valstybės valdoma ir visi nuostoliai gula būtent ant žmonių pečių ir keliasdešimt milijonų kainuojančios klaidos neturėtų nelikti nepastebėtos tiek įmonės valdybos, tiek stebėtojų tarybos“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

„Tikrai sprendimų priėmėjai turi įvertinti, ar šiuo atveju įmonė bando nuslėpt problemas prisidengdama komunikacijos klaidomis. (...) Kone akivaizdu, kad problema yra daug didesnė ir susijusi su realiai projekto įgyvendinimo sunkumais“, – pridūrė ji.

Šalies vadovams pastaruoju metu ėmus kritikuoti „Ignitis grupės“ vadovybę dėl 700 megavatų galios vėjo parko Baltijos jūroje projekto vėlavimo, įmonės vadovas Darius Maikštėnas pareiškė pripažįstantis, kad bendrovės komunikacijoje apie skirtingą pirmojo ir antrojo jūros vėjo parkų paskirtį bei galimą pirmojo projekto vėlavimą trūko aiškumo.

„Ar tokios klaidos neša nuostolius? Akivaizdu, kad taip, ir klausimas, kam teks sumokėti šiuos nuostolius“, – kalbėjo vyriausioji prezidento patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais.

Ji pabrėžė, kad Finansų ministerijos lūkesčių laiške „Ignitis grupei“ keltas uždavinys investuoti į žaliąją energetiką, jūrinio vėjo projektus, taip pat priimant sprendimus vertinti socialinį ekonominį efektą.

Tikrai sprendimų priėmėjai turi įvertinti, ar šiuo atveju įmonė bando nuslėpt problemas prisidengdama komunikacijos klaidomis. 

„ Ar šie lūkesčiai yra išpildyti, tikrai irgi turi būti labai atsakingai įvertinta“, – sakė I. Segalovičienė.

Kaip anksčiau rašė BNS, „Ignitis grupės“ vadovybė pastaruoju metu sulaukė premjero Gintauto Palucko ir Prezidentūros kritikos dėl atidėtų terminų vystant pirmąjį Lietuvos vėjo parką Baltijos jūroje.

Finansų ministras Rimantas Šadžius anksčiau sakė, kad „Ignitis grupės“ vadovų atsakomybę dėl vėluojančio pirmojo parko stebėtojų taryba turėtų svarstyti balandžio pradžioje.

Energetikos grupė vasarį metiniame pranešime pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą maždaug 3 mlrd. eurų vertės jūrinį vėjo parką.

Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų, o projektas būti įgyvendintas tik apie 2035-uosius.

Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti projektą jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei.

Pavasarį ketinama iš naujo skelbti antrojo tokios pat galios parko vystytojo konkursą, jame numatyta galimybė pretenduoti į valstybės skatinimą. „Ignitis grupė“ teigia, kad šiame parke gaminama elektra būtų parduodama buitiniams vartotojams.

Lietuva Baltijos jūroje iki 2030 metų planavo pastatyti du jūrinius vėjo parkus, kurie užtikrintų maždaug pusę dabartinio šalies elektros poreikio.