Pigios prekės, brangios klaidos: sukčiai nusitaikė į žymų prekinį ženklą

Facebook platformoje buvo sukurtas netikras „Topo Centro“ puslapis , kuris vartotojus klaidina su itin žemomis kainomis.

Susisiekus su „Topo Centro“ atstovais, jie patikino, kad tokių puslapių – ne vienas. Nors žmonės tampa atsargesni, tačiau vis dar pasitaiko tokių atvejų, kai vartotojai patiki sukčių pasiūlymais.

„Atvejų skaičius, kai sukčiai apsimeta prekių ženklais, yra padažnėjęs. Su tuo susiduriame tiek mes, tiek ir kiti žinomi prekių ženklai, kai yra sukuriamos netikros paskyros socialinėse medijose“, – teigė „Topo Centro“ komunikacijos vadovė Dovilė Zapkutė.

Su LNK.lt portalu susisiekė Kotryna, (tikrasis vardas LNK redakcijai žinomas) kuri nukentėjo nuo tokio tipo sukčių. Ji pasakojo, jog viskas atrodė taip įtikinamai, jog tik kelios detalės išdavė, kad čia yra apgaulė.

„Mano mama pamatė įrašą, jog žinomos įmonės virdulys kainuoja vos 2,35 Eur., kai originalas gali siekti 100–200 Eur. Buvau ką tik atsibudusi, tad didelės analizės nedariau – peržiūrėjau, kad nėra gramatikos klaidų, paskaičiau komentarus, kurie buvo vien geri atsiliepimai. Tik vėliau analizuodama įrašą pamačiau, jog visi komentatoriai yra su užsienietiškais vardais“, – pasakojo mergina.

Komentarai, pasak nukentėjusios, buvo labai tikroviški – įkeltos kokybiškos nuotraukos su gramatiškai taisyklingu tekstu. Viena moteris netgi teigė, kad kalbėjo su „Topo Centro“ konsultante.

„Moteris rašė, jog nuėjo į „Topo Centro“ fizinę parduotuvę ir paklausė konsultantės, ar tai reali akcija. Darbuotoja neva atsakė, jog nuolaida – tikra, bet galioja tik perkant internetu“, – prisiminė mergina.

Feisbuko komentarų nuotr.

Kotryna vos per plauką išvengė apgavystės. Ir primena, kad pagrindinis sukčių tikslas – susirinkti asmeninius vartotojų duomenis ir nesąžiningai pasipelnyti jų sąskaita.

„Paskutiniame etape reikėjo užpildyti visus duomenis – kortelės numerį, adresą, tada kilo įtarimų. Kaip tik tuo metu „Swedbank“ užblokavo kortelę, matyt, ir jiems tai pasirodė nesaugi terpė. Tik vėliau pradėjau gilintis į puslapį ir jame sklindančią informaciją. Aš, būdama jaunu žmogumi, neatsekiau, kad tai sukčiai, o ką kalbėti apie vyresnius žmones“, – svarstė Kotryna.

„Topo Centro“ komunikacijos vadovė pripažįsta – paskyrų yra daugiau, nei galima suvaldyti.

„Iš savo praktikos pastebime, kad visų netikrų paskyrų aptikti neįmanoma. Socialiniai tinklai ne visada yra pajėgūs operatyviai jas užblokuoti, todėl savo klientus raginame būti atidiems. Dalinamės rekomendacijomis, į ką svarbu atkreipti dėmesį, jei paskyra ar joje skelbiami pasiūlymai kelia abejonių“, – teigė D. Zapkutė.

Kaip atpažinti sukčius?

Netikros reklamos pelnosi iš žmonių patiklumo, o šie praranda pinigus bei savo duomenis. Paprastai yra imituojamos oficialios parduotuvės ar sukuriamos fiktyvios, kurios patraukliomis kainomis pardavinėja prekes ar paslaugas. Kibernetinio saugumo atstovai patikino, jog taktikų yra įvairių.

„Sukčiai gali kurti reklamas su pasiūlymais, kurie gali atrodyti per geri, kad būtų tiesa. Sukčiai gali imtis asmeninių apgavysčių – apsimesti draugais, įžymybėmis, ieškoti romantinių santykių. Jie gali siūlyti užsidirbti ar praturtėti, investuoti pinigų“, – kalbėjo NKSC viešųjų ryšių specialistė Evita Anilionytė.

Kritinis mąstymas – svarbiausias rodiklis.

„Norint išlikti saugiam internete, reikia nuolatos kritiškai mąstyti. Visada galioja ši taisyklė – jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tai yra apgaulė. Vienareikšmiškai siūloma pirkti prekes ar paslaugas tik iš patvirtintų ir autorizuotų parduotuvių, tinklapių. Tikri puslapiai dažnai turi išsamią informaciją apie savo veiklą, adresą ir kontaktinius duomenis. Sukčiai dažnai neturi šios informacijos arba ji yra labai ribota.  

Tikri puslapiai reguliariai skelbia kokybišką turinį, kuris atitinka jų veiklą, įrašai yra sistemingi. Atkreipkite dėmesį į įrašų reakcijas ir komentarus: ar jų nėra per daug/per mažai. Jei komentarų yra daug, jie parašyti, pavyzdžiui, lietuvių kalba, o komentuotojo vardas ir pavardė yra nelietuviški – tai netikrų komentarų pavyzdys“, – aiškino specialistė.

Taip pat žiūrėkite: finansiniai sukčiai vis turtėja iš lietuvių kišenės: