Naujoji Lietuvos pašto vadovė: pelnas nebus prioritetas

Vasario pabaigoje paštui pradėjusi vadovauti A. Sungailienė interviu Eltai teigė, kad bendrovė turi būti pelninga, tačiau aukšta pelno marža netaps prioritetu.

„Tai vis dėlto yra visiems gyventojams skirtos paslaugos ir tikrai čia nėra ta sritis, kur turėtum kelti tarifus“, - interviu Eltai sakė A. Sungailienė.

Ji kol kas nedetalizuoja, kaip bus elgiamasi su pašto skyriais visoje Lietuvoje. 2017 metų pradžioje „valstiečiai“ pristabdė pašto pertvarką, kuria norėta uždaryti nuostolingus skyrius nedidelėse gyvenvietėse ir jas pakeisti mobiliaisiais laiškininkais.

Pati A. Sungailienė teigia, kad mobilaus laiškininko projektas yra geras, tačiau bus atsižvelgiama į bendruomenių interesus.

„Aš manau, kad svarbiausia turėti gerą dialogą. Iš tikrųjų taip galvoju, kad labai svarbu teisingai komunikuoti ir teisingai bendrauti su bendruomene“, - tikina ji.

- Kodėl pretendavote į valstybinės įmonės Lietuvos pašto vadovės poziciją?

- Na, pretendavau todėl, nes manau turinti pakankamai kompetencijų, žinių, patirties, kuri gali būti naudinga paštui, kaip organizacijai. Bendrovė yra teikianti paslaugas, o ta mano patirtis būtent iš paslaugų srities ir yra.

- Su buvusia pašto vadove oficialiai atsisveikinta dėl to, kad neužtikrinta pinigų plovimo prevencija. Jūs turite patirties bankininkystėje, tad ar radote kokių nors konkrečių problemų šioje srityje?

Iš tiesų man valstybė esu aš, nes aš esu valstybės dalis ir aš vertinu šitą darbą kaip labai atsakingo šeimininko požiūrį į tai, kaip jis valdo savo turtą ir savo ūkį.

- Turėjau per mažai laiko, kad galėčiau kažką konkrečiai pasakyti. Ar šiuo klausimu, ar kažkokiais kitais klausimais mes turime vidines darbo grupes, kur įvertiname situaciją. Kaip vadovė norėčiau būti tikra, kad įvertintos visos mūsų veiklos sritys. Finansinės paslaugos šiuo atžvilgiu nėra išimtis, nes aš manau, kad jos yra tiek pat svarbios, kaip ir visos kitos paslaugos pašte.

- Kokioje stadijoje yra finansinių paslaugų saugumo tikrinimo procesas?

- Šis procesas yra visiškai baigiamojoje stadijoje, nes finansinė veikla ir jos stabilumo, saugumo užtikrinimas didžiąja dalimi nulemtas tinkamų saugiklių sudėliojimu informacinėse sistemose. Esant dideliems srautams, žmogaus įsikišimas nėra svarbus, išskyrus kontrolės tam tikrus procesus. Tai visi dalykai, kurie yra reikalingi, kad sistemiškai būtų išspręsta, iš esmės yra sudėlioti. Visa tai yra beveik baigta ir turėsime puikiai funkcionuojančią sistemą.

- Lietuvos pašto finansinių paslaugų saugumo klausimas buvo iškeltas pernai rudenį, dabar po maždaug pusmečio sakote, kad problemos sprendimas baigiamojoje stadijoje. Tai kodėl anksčiau nebuvo imtasi priemonių?

- Teisės aktai yra labai kintantys. Ypač finansų srityje, ir ypač saugumo srityje. Tai yra nuolat vykstantis procesas ir jie yra vis griežtinami ir aukštinami. Dabar yra tas etapas, kai saugumas ir prevencija skaitmeninėje erdvėje yra pats aukščiausias prioritetas - tai yra visiškai tęstinis procesas. Nėra taip, kad kažkuriame taške gali pasakyti - štai, atvykome. Yra pastovus užtikrinimas tiek tobulinant ir pritaikant sistemas, tiek užtikrinant, kad kontrolės mechanizmai veikia. Mes esame, kaip dabar minėjau, baigiamojoje stadijoje, kad su Lietuvos banku sutartą planą įgyvendintume ir po to tęstume tobulinimą toliau.

- Kaip jūs įsivaizduojate, kiek svorio bendroje pašto veikloje sudarys finansinės paslaugos?

- Finansinės paslaugos mūsų yra seniai naudojamos ir kai kuriais aspektais gal net senesnis produktas nei įprastiniame finansiniame sektoriuje, nes pašto perlaidos ilgą laiką buvo bene vienintelis būdas, kaip tu galėjai persiųsti pinigus. Visą laiką finansinės paslaugos buvo reikšminga Lietuvos pašto veiklos dalis. Ar ji turėtų kažkaip plėstis ir didėti? Čia, sakyčiau, mūsų strateginio matymo ir naujo žvilgsnio į strategiją klausimas, į kurį dar turėsime atsakyti.

- Paskutinė paskelbta Lietuvos pašto finansinė ataskaita už pirmąjį 2017 metų pusmetį rodo, kad veikla yra nuostolinga. Kiek dėmesio skirsite pelningumui ir kaip to sieksite?

- Vienareikšmiškai, mūsų prioritetuose yra pelninga veikla ir kad bendrovė galėtų teikti kokybiškas paslaugas, yra būtina turėti resursų. Jeigu mes nesugebėtume dirbti pelningai, sunkiai galėtume užtikrinti tai.

Ar tai turi būti ypatingai aukštų maržų verslas - nemanyčiau, todėl, kad tai vis dėlto yra visiems gyventojams skirtos paslaugos ir tikrai čia nėra ta sritis, kur turėtum kelti tarifus ir jų pagrindu uždirbinėti pelnus. Aš manau, kad didžiausias darbas yra veiklos efektyvinime, nes mes esame infliaciniame pasaulyje ir svarbiausi prioritetai yra efektyvumas ir būtino pelningumo palaikymas.

- O kaip vertinate mobilaus paštininko projektą, kuris Seimo valdančiųjų buvo pristabdytas?

- Tiek, kiek įsigilinau per šį neilgą laiką, aš įžvelgiu jame tęstinę pašto veiklą, nes visi mūsų laiškininkai yra iš esmės mobilieji. Kas gi naujo atsirado mobiliajame laiškininke, tai yra tik nauda mūsų gavėjui. Pirmiausiai, visi mūsų mobilieji laiškininkai taupo laiką klientui. Klientams suteikta galimybė jiems patogiu metu išsikviesti laiškininką į namus. Tad kaip paslaugų bendrovei žiūrint į šį projektą, tai tik pridėtinė vertė klientui ir, sakyčiau, kad tai tikrai pagerina paslaugas klientams. (...) Aš manyčiau, kad viena ar kita forma jį verta tęsti. Ar reikia jį keisti arba patobulinti, dar kol kas anksti pasakyti, nes tai reikia dar įvertinti.

- Tuomet kitaip paklausiu. Ar verta išlaikyti visus Lietuvos pašto skyrius, net ir tuos, kurie nedidelėse gyvenvietėse veikia kelias valandas per dieną?

- Verta-neverta tai yra toks dalykas, kurį neaišku, kaip pamatuosi. Manyčiau, kad tai ganėtinai platus ir teisingai paliestas klausimas. Kaip paštas mes turime didelį nekilnojamojo turto ūkį ir jį reikia apskritai įvertinti - jo efektyvumą, jo panaudojimą. Tai yra besitęsiantis procesas. Ir dabar kažkur atidarome naują skyrių, kažkur uždarome seną, nes patalpos nebepritaikytos, nebetinkamos teikti paslaugas. Tad ir dabar dalis skyrių gali būti uždaryta, dalis naujai atidaryta, tai tas vyksta. Kur yra neefektyvu, mes ieškome sprendimų, kad išlaikytume patenkintus klientų poreikius.

- Kaip jaučiatės, kiek turite laisvės šiame darbe, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos paštas yra visgi valstybinė įmonė ir galbūt ne visuomet galima pritaikyti tuos pačius metodus kaip privačiame sektoriuje?

- Žinokite, apribojimų aš nejaučiu, mes patys save riboti galime tik, ir aš truputį kitaip į tai žiūriu. Iš tiesų man valstybė esu aš, nes aš esu valstybės dalis ir aš vertinu šitą darbą kaip labai atsakingo šeimininko požiūrį į tai, kaip jis valdo savo turtą ir savo ūkį. Ir tuo atžvilgiu aš manau, kad yra labai svarbu suvokti bendruomenės, visuomenės interesą, kurio dalimi taip pat esu ir aš. (...) Daryk taip, kaip iš tikrųjų darytum tuo atveju, jei tai būtų vien tik tavo turtas, per tą prizmę, kad tu esi šeimininkas. Kai per tą prizmę mąstai, turi priimti tokius sprendimus, kur ir efektyviai valdai, ir bendruomenės interesų nepameti, o juos visą laiką turi minty kaip vienus svarbiausių.

- O kaip suderinti bendruomenės interesus, kad ir jų nenorą, kad būtų uždaromi pašto skyriai nedidelėse gyvenvietėse, su veiklos pelningumu?

- Aš manau, kad svarbiausia turėti gerą dialogą. Iš tikrųjų taip galvoju, kad labai svarbu teisingai komunikuoti ir teisingai bendrauti su bendruomene. Ir aš tikrai tikiu, kad visada galima rasti tokius sprendimus, kad žmonės, kai jiems iš tikrųjų paaiškini, kai iš tikrųjų su jais bendrauji, jie iš tikrųjų visada geba išgirsti. Ir tada yra surandami tokie sprendimai, kurie būna priimtini abiem pusėm. Ir aš tikrai tuo tikiu ir to visą laiką sieksiu.

- Kalbant apie didmiesčių centrinius paštus, pernai planuota juos parduoti, vėliau konkursai sustabdyti. Kokia šiuo metu situacija dėl jų pardavimo?

- Aš jau minėjau - nekilnojamasis turtas šiame pašte yra didelis ir tuo galima įsitikinti pasižiūrėjus į įmonės finansines ataskaitas. Nemanau, kad būtų teisinga išskirti vieno miesto paštą. Tai apskritai viso nekilnojamojo įmonės turto vertinimas būtų dviem aspektais, pirmasis - kuris turtas yra reikalingas mūsų veiklai vystyti ir jo priežiūra, jo valdymo principai. Antrasis - kuris turtas yra nereikalingas ir to nereikalingo turto strategija, ką su juo daryti.

- O kada bus priimti sprendimai dėl visų pastatų?

- Negaliu atsakyti į šitą klausimą. Analizės metu turėsime strategiją, kur turtas neišvengiamai yra dedamoji. Ir kai tą turėsime, bus atsakymai ir kokiu keliu einame.

A. Sungailienė turi daugiau nei 20 metų darbo patirtį SEB banke. Ji vadovavo banko privačios bankininkystės, operacijų departamentams Vilniuje, dirbo Bendrųjų ir statinių duomenų rekonciliavimo departamento direktore Rygoje.