Pirmasis elektros perdavimo sistemos operatorės "Litgrid" bandymas mokslinės studijos pagrindu apibrėžti šalies elektros perdavimo sistemos galimybes ir ribas, vertinant prie jos kabinamus atsinaujinančiais energijos ištekliais grįstus gamybos šaltinius, sukėlė rinkos dalyvių ir kai kurių ekspertų nuomonių audrą, rašo "Verslo žinios".

"Didžiausia atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios gamybos plėtra dabartinėmis sąlygomis neturėtų viršyti 1000 MW, kita vertus, yra aišku, kad norint įrengti kiekvieną 100 MW atsinaujinančių energijos išteklių jėgainę, investuotojai turėtų užsitikrinti 24 MW galios reguliavimo rezervą", - sakė "Litgrid" Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas ir vienas iš galimybių studijos autorių Ramūnas Bikulčius.

Studijoje numatyta galios rezervavimo prievolė ir jos mastai sukėlė daugiausia klausimų atsinaujinančių energijos išteklių plėtotojams.

"Pagrindiniai studijos trūkumai, kurie išryškėjo per pristatymą, yra akivaizdžiai pertekliniai reikalavimai rezervinėms galioms. Be to, neatsižvelgta į rinkos mechanizmus, nepasitelkta kitų šalių patirtis. Dėl šių priežasčių kyla rimtų abejonių autorių išvadų pagrįstumu", - "Verslo žinioms" sakė Nacionalinės elektros technikos asociacijos direktorius Petras Škiudas.