Spalio 13–19 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 3 proc. iki 130 eurų už megavatvalandę (MWh). Spalio 6–12 dienomis elektra brango 48 procentais.

Latvijoje praėjusią savaitę elektra kainavo tiek pat, Estijoje – 109 eurus už MWh.

„Praėjusią savaitę Lietuvoje sparčiai augo elektros vartojimas, pagrindinė to priežastis – apniukę ir vėsūs orai. Įpusėjus spalio mėnesiui saulės elektrinių gamyba elektros kainoms daro vis mažesnę įtaką“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Anot jo, elektros kainai įtaką taip pat daro dėl remonto Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje iki spalio 30-osios sumažinti pralaidumai tarp Baltijos ir Šiaurės šalių.

„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas praėjusią savaitę augo 5 proc. iki 227 gigavatvalandžių (GWh), kurio vietos elektrinės užtikrino 70 proc.

Šalyje pagamintos 159 GWh elektros – 6 proc. mažiau nei prieš savaitę. Vėjo jėgainių gamyba krito 8 proc. iki 70 GWh (44 proc. visos pagamintos elektros), šiluminių elektrinių gamyba nekito ir siekė 45 GWh (28 proc.), saulės jėgainių smuko 21 proc. iki 19 GWh (12 proc.).

Po 8 proc. visos šalyje pagamintos elektros pagamino hidroelektrinės ir kitos elektrinės (atitinkamai 12 GWh ir 13 GWh).

Eksporto srautai iš Lietuvos praėjusią savaitę augo 33 proc. iki 28 GWh. 43 proc. eksporto nukreipta į Lenkiją, 32 proc. – į Latviją, 25 proc. – į Skandinaviją.

Bendras importuotos elektros kiekis augo 41 proc. iki 116 GWh. Daugiausia elektros buvo iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį – 72 proc., iš Latvijos – 18, iš Lenkijos – 10 proc. elektros.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 40 proc. Lenkijos kryptimi ir 43 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 6 proc. Švedijos kryptimi ir 71 proc. Lietuvos kryptimi.