- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vandentvarkos srityje Lietuvoje ir užsienyje dirbanti „Arginta“ dar gerokai prieš pašlyjant santykiams su Baltarusija laimėjo konkursą įrengti nuotekų valyklą Vitebske. Šį projektą finansavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), o jo vertė siekė 11,769 mln. eurų. Tačiau dabar užsidirbti ketinusiai bendrovei gali tekti susitaikyti su nuostoliais. Mat sutartį nutraukusi Baltarusijos įmonė dar ketina atsiimti ir banko „Luminor“ suteiktą „Argintai“ garantiją, kuri siekia 1,2 mln. eurų, rašo „Lietuvos rytas“.
Kirto prieš finišą
Kaip „Lietuvos rytui“ pasakojo „Argintos“ plėtros direktorius Artūras Mrazauskas, 2019-ųjų birželį, likus vos trims mėnesiams iki Vitebsko nuotekų valyklos veiklos pradžios, Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka asmeniškai pakeitė projekto užsakovę Vitebsko miesto komunalinę įmonę „Vitebskvodokanal“ į regiono komunalinę įmonę „Vitebskoblvodokanal“.
Projekto užsakovu tapus „Vitebskoblvodokanal“, Lietuvos bendrovė kaipmat susidūrė su kliūtimis – jai buvo sustabdyti mokėjimai už jau atliktus darbus, imta trukdyti užbaigti vykdyti sutartį.
Nors nuotekų valykla buvo išbandyta ir paleista, Baltarusijos įmonė išvis nusprendė sutartį nutraukti. Priežastis – neva negaliojanti banko garantija, kuri buvo skirta ankstesniam užsakovui – „Vitebskvodokanal“.
Tačiau dar įdomiau, kad naujieji užsakovai papildomai pareikalavo jiems sumokėti garantijoje numatytą sumą, nors, jų nuomone, ji buvo negaliojanti.
„Kaip suprantu dabar, tokiais veiksmais buvo tiesiog siekiama pasinaudoti mūsų pinigais. Mums buvo aiškiai pasakyta – jei norite dirbti Baltarusijoje toliau, privalote atiduoti banko garantiją, tuomet gal gausite užsakymų. Mes pasirašėme susitarimą, kad keičiasi užsakovas, tačiau bankui pranešėme nesutinką su tuo. Tuomet „Vitebskoblvodokanal“ naujasis vadovas užsipuolė mus, neva esame priešiškai nusiteikę, projektas per brangus, o europiečius išvis reikėjo sušaudyti prieš kelis dešimtmečius. Visiška bandito leksika“, – sakė A. Mrazauskas.
Spjovė į arbitražo sprendimą
Įmonių ginčą ėmėsi nagrinėti Šveicarijoje įsikūrusios Tarptautinės konsultuojančių inžinierių federacijos (FIDIC) prezidento paskirtas arbitras. Jis atmetė Vitebsko bendrovės pareikštą 1,492 mln. eurų dydžio pretenziją „Argintai“ ir pripažino, kad Lietuvos įmonei už atliktus darbus turi būti sumokėta 1,6 mln. eurų.
Be to, arbitražas pabrėžė, kad finansinės banko garantijos galiojo pirminei įmonei „Vitebskvodokanal“, o ne A. Lukašenkos naujai paskirtai bendrovei.
Tiesa, „Arginta“ irgi sulaukė kirčio: arbitras nurodė, kad Lietuvos kompanija turi sumokėti maždaug 350 tūkst. eurų kompensaciją už tai, kad nesutiko pateikti garantijos naujojo užsakovo vardu.
„Šio arbitražo sprendimo baltarusių įmonė jau nebeskundė. Sudarėme darbų aktą, išskaičiavome tą 350 tūkst. eurų sumą, bet viskas ties tuo ir sustojo. Dabar įrenginius jie paleido patys, nulaužę mūsų programas. Nors be rangovo valstybinei komisijai negali jų atiduoti naudoti net pagal Baltarusijos įstatymus“, – teigė A. Mrazauskas.
Stebina banko pozicija
Verslininkų nuostabai, į „Vitebskoblvodokanal“ reikalavimą išmokėti 1,2 mln. eurų rangos sutarties garantijos sumą „Luminor“ bankas sureagavo palankiai, nors turėjo visus arbitražo sprendimus.
„Sutartį su mumis „Vitebskoblvodokanal“ nutraukė būtent dėl negaliojančios įvykdymo garantijos. Tačiau susidaro itin juokinga situacija. Tai, kad užsakovas būtent dėl tokios priežasties nutraukė sutartį, pripažino ir arbitražas, ir ERPB. Bet po to jis kažkodėl kreipiasi į banką dėl negaliojančios garantijos paėmimo, o „Luminor“ nusprendžia, kad ji galioja ir planuoja mokėti baltarusiams, net neatsižvelgdamas į karą ar sankcijas. Man atrodo, kad jei jau ginami mūsų šalies interesai, tai bankas, su kuriuo dirbame jau daugiau nei dešimt metų, kaip tik turėtų ieškoti argumentų, kuriais remiantis pinigai neatitektų Minsko režimui“, – svarstė A. Mrazauskas.
„Arginta“ kreipėsi į teismą prašydama pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovą uždraudė „Luminor“ atlikti bet kokius mokėjimus Vitebsko vandentvarkos įmonei, tačiau ginčas tebevyksta kitose instancijose.
Stebi, kuo pasibaigs
Tačiau „Luminor“ atstovė Indrė Baltrušaitienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad bankas šiame ginče yra neutrali trečioji šalis.
„Arginta“ nesutinka su Baltarusijos įmonės pateiktu reikalavimu bankui mokėti pagal išleistą garantiją, todėl šalys aiškinasi teisme. „Luminor“ siekia griežtai laikytis sutarties sąlygų, teismo sprendimų ir sankcijų taikymo taisyklių, o ne išmokėti garantiją konkrečiam juridiniam asmeniui. Vykstant teisminiam ginčui visas sutartis, vertinimus ir kitus su byla susijusius dokumentus bei jų reikšmę procesui vertina teismas“, – teigė I. Baltrušaitienė.
Anot jos, net ir teismui priėmus Baltarusijos įmonei palankų sprendimą, mokėjimas pagal garantiją negali būti vykdomas atskiriems Baltarusijos verslo subjektams, kuriems yra taikomos sankcijos.
Apsisaugoti padės nacionalinės sankcijos
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas „Lietuvos rytui“ teigė, kad užsiimti verslu, investuoti ar dalyvauti Baltarusijoje vykdomuose projektuose yra tolygu sutikti su džiunglių taisyklėmis. Anot jo – rizika jau anksčiau buvo milžiniška, ką jau kalbėti apie dabartinę padėtį, kuri susidarė Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
„Mes savo ruožtu turime saugotis nuo tokio Baltarusijos valdžios ar jos statytinių elgesio įvairiais būdais. Pavyzdžiui, dabar rengiamas Nacionalinių sankcijų įstatymas. Jį priėmus mes tikrai turėsime daugiau galimybių ir instrumentų, kaip paveikti pagal civilizuotas taisykles nenorinčias žaisti baltarusių įmones. Tai bus ir mūsų verslo, ir mūsų nacionalinio saugumo interesų apsauga, kuri jau seniau veikia tikrinant strateginėse įmonėse dirbančius rangovus“, – teigė L. Kasčiūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla4
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...
-
J. Petrauskienę antrai kadencijai siūloma skirti Valstybės duomenų agentūros vadove
Valstybės duomenų agentūros vadove antrai kadencijai siūloma skirti dabartinę įstaigos direktorę Jūratę Petrauskienę. ...
-
IAE valdyboje liko tie patys nepriklausomi nariai bei valstybės tarnautoja
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) valdyboje liko tie patys trys nepriklausomi nariai ir valstybės tarnautoja. ...
-
Teismas panaikino 4,8 mln. eurų „Alvoros“ turto areštą
Vilniaus apygardos teismas panaikino strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos pagrindinės rangovės „Alvorai“ 4,8 mln. eurų vertės turto areštą, trečiadienį pranešė „Alvora“. ...
-
„Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusi įmonė D. Matijošaičiui klausimų nesukėlė60
Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl „Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusios įmonės, „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis teigia, kad jam pačiam informacija apie „Gruppa Okean“ ...
-
Birželį prasidės Jonavos aplinkkelio I etapo statybos darbai
„Via Lietuva“ praneša Birželį pradėsianti Jonavos aplinkkelio statybų I etapo ir kelio Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys rekonstravimo rangos darbus. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas1
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
„Amber Grid“ atsakomybę dėl GIPL verčia „Alvorai“, planuoja kreiptis į teismą1
Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ atsakomybę dėl Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotų rusiškų detalių verčia pagrindinei jo rangovei „Alvorai“ bei planuoja skųsti praėjusią sa...
-
Nuo ko pradėti norint pastoviai gauti dividendus?1
Vis daugiau žmonių susidomi investavimo į akcijas galimybe. Tai ganėtinai rizikingas, tačiau nemažą grąžą generuoti galintis sprendimas. Visgi prieš pradedant investuoti svarbu plėsti savo žinias ir pasidomėti visomis su įmonių akcijomis ...