- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vandentvarkos srityje Lietuvoje ir užsienyje dirbanti „Arginta“ dar gerokai prieš pašlyjant santykiams su Baltarusija laimėjo konkursą įrengti nuotekų valyklą Vitebske. Šį projektą finansavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), o jo vertė siekė 11,769 mln. eurų. Tačiau dabar užsidirbti ketinusiai bendrovei gali tekti susitaikyti su nuostoliais. Mat sutartį nutraukusi Baltarusijos įmonė dar ketina atsiimti ir banko „Luminor“ suteiktą „Argintai“ garantiją, kuri siekia 1,2 mln. eurų, rašo „Lietuvos rytas“.
Kirto prieš finišą
Kaip „Lietuvos rytui“ pasakojo „Argintos“ plėtros direktorius Artūras Mrazauskas, 2019-ųjų birželį, likus vos trims mėnesiams iki Vitebsko nuotekų valyklos veiklos pradžios, Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka asmeniškai pakeitė projekto užsakovę Vitebsko miesto komunalinę įmonę „Vitebskvodokanal“ į regiono komunalinę įmonę „Vitebskoblvodokanal“.
Projekto užsakovu tapus „Vitebskoblvodokanal“, Lietuvos bendrovė kaipmat susidūrė su kliūtimis – jai buvo sustabdyti mokėjimai už jau atliktus darbus, imta trukdyti užbaigti vykdyti sutartį.
Nors nuotekų valykla buvo išbandyta ir paleista, Baltarusijos įmonė išvis nusprendė sutartį nutraukti. Priežastis – neva negaliojanti banko garantija, kuri buvo skirta ankstesniam užsakovui – „Vitebskvodokanal“.
Tačiau dar įdomiau, kad naujieji užsakovai papildomai pareikalavo jiems sumokėti garantijoje numatytą sumą, nors, jų nuomone, ji buvo negaliojanti.
„Kaip suprantu dabar, tokiais veiksmais buvo tiesiog siekiama pasinaudoti mūsų pinigais. Mums buvo aiškiai pasakyta – jei norite dirbti Baltarusijoje toliau, privalote atiduoti banko garantiją, tuomet gal gausite užsakymų. Mes pasirašėme susitarimą, kad keičiasi užsakovas, tačiau bankui pranešėme nesutinką su tuo. Tuomet „Vitebskoblvodokanal“ naujasis vadovas užsipuolė mus, neva esame priešiškai nusiteikę, projektas per brangus, o europiečius išvis reikėjo sušaudyti prieš kelis dešimtmečius. Visiška bandito leksika“, – sakė A. Mrazauskas.
Spjovė į arbitražo sprendimą
Įmonių ginčą ėmėsi nagrinėti Šveicarijoje įsikūrusios Tarptautinės konsultuojančių inžinierių federacijos (FIDIC) prezidento paskirtas arbitras. Jis atmetė Vitebsko bendrovės pareikštą 1,492 mln. eurų dydžio pretenziją „Argintai“ ir pripažino, kad Lietuvos įmonei už atliktus darbus turi būti sumokėta 1,6 mln. eurų.
Be to, arbitražas pabrėžė, kad finansinės banko garantijos galiojo pirminei įmonei „Vitebskvodokanal“, o ne A. Lukašenkos naujai paskirtai bendrovei.
Tiesa, „Arginta“ irgi sulaukė kirčio: arbitras nurodė, kad Lietuvos kompanija turi sumokėti maždaug 350 tūkst. eurų kompensaciją už tai, kad nesutiko pateikti garantijos naujojo užsakovo vardu.
„Šio arbitražo sprendimo baltarusių įmonė jau nebeskundė. Sudarėme darbų aktą, išskaičiavome tą 350 tūkst. eurų sumą, bet viskas ties tuo ir sustojo. Dabar įrenginius jie paleido patys, nulaužę mūsų programas. Nors be rangovo valstybinei komisijai negali jų atiduoti naudoti net pagal Baltarusijos įstatymus“, – teigė A. Mrazauskas.
Stebina banko pozicija
Verslininkų nuostabai, į „Vitebskoblvodokanal“ reikalavimą išmokėti 1,2 mln. eurų rangos sutarties garantijos sumą „Luminor“ bankas sureagavo palankiai, nors turėjo visus arbitražo sprendimus.
„Sutartį su mumis „Vitebskoblvodokanal“ nutraukė būtent dėl negaliojančios įvykdymo garantijos. Tačiau susidaro itin juokinga situacija. Tai, kad užsakovas būtent dėl tokios priežasties nutraukė sutartį, pripažino ir arbitražas, ir ERPB. Bet po to jis kažkodėl kreipiasi į banką dėl negaliojančios garantijos paėmimo, o „Luminor“ nusprendžia, kad ji galioja ir planuoja mokėti baltarusiams, net neatsižvelgdamas į karą ar sankcijas. Man atrodo, kad jei jau ginami mūsų šalies interesai, tai bankas, su kuriuo dirbame jau daugiau nei dešimt metų, kaip tik turėtų ieškoti argumentų, kuriais remiantis pinigai neatitektų Minsko režimui“, – svarstė A. Mrazauskas.
„Arginta“ kreipėsi į teismą prašydama pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovą uždraudė „Luminor“ atlikti bet kokius mokėjimus Vitebsko vandentvarkos įmonei, tačiau ginčas tebevyksta kitose instancijose.
Stebi, kuo pasibaigs
Tačiau „Luminor“ atstovė Indrė Baltrušaitienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad bankas šiame ginče yra neutrali trečioji šalis.
„Arginta“ nesutinka su Baltarusijos įmonės pateiktu reikalavimu bankui mokėti pagal išleistą garantiją, todėl šalys aiškinasi teisme. „Luminor“ siekia griežtai laikytis sutarties sąlygų, teismo sprendimų ir sankcijų taikymo taisyklių, o ne išmokėti garantiją konkrečiam juridiniam asmeniui. Vykstant teisminiam ginčui visas sutartis, vertinimus ir kitus su byla susijusius dokumentus bei jų reikšmę procesui vertina teismas“, – teigė I. Baltrušaitienė.
Anot jos, net ir teismui priėmus Baltarusijos įmonei palankų sprendimą, mokėjimas pagal garantiją negali būti vykdomas atskiriems Baltarusijos verslo subjektams, kuriems yra taikomos sankcijos.
Apsisaugoti padės nacionalinės sankcijos
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas „Lietuvos rytui“ teigė, kad užsiimti verslu, investuoti ar dalyvauti Baltarusijoje vykdomuose projektuose yra tolygu sutikti su džiunglių taisyklėmis. Anot jo – rizika jau anksčiau buvo milžiniška, ką jau kalbėti apie dabartinę padėtį, kuri susidarė Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
„Mes savo ruožtu turime saugotis nuo tokio Baltarusijos valdžios ar jos statytinių elgesio įvairiais būdais. Pavyzdžiui, dabar rengiamas Nacionalinių sankcijų įstatymas. Jį priėmus mes tikrai turėsime daugiau galimybių ir instrumentų, kaip paveikti pagal civilizuotas taisykles nenorinčias žaisti baltarusių įmones. Tai bus ir mūsų verslo, ir mūsų nacionalinio saugumo interesų apsauga, kuri jau seniau veikia tikrinant strateginėse įmonėse dirbančius rangovus“, – teigė L. Kasčiūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos naftos atstovė: SGD terminalo išlaikymas vartotojui praktiškai nekainuoja16
Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje išlaikymas vidutiniam buitiniam vartotojui kainuoja 1–3 centus už kubinį metrą dujų, o jo saugumo dedamosios kaina reikšmingai sumažėjusi, pristato terminalą prižiūrinčio...
-
Susisiekimo viceministrė: inovacijoms Klaipėdos uoste skatinti bus skiriama 24,5 mln. eurų1
Didesnei pridėtinei vertei Klaipėdos uoste kurti ir inovacijoms skatinti Susisiekimo ministerija (SM) parengė specialią, 24,5 mln. eurų dydžio priemonę, anonsuoja susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė. ...
-
Skelbiamas nepriklausomų elektros energijos tiekėjų sąskaitų palyginimas3
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) ketvirtadienį skelbia lyginamąją nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymų statistiką. Informacija teikiama siekiant tinkamai informuoti ir atkreipti visuomenės dėmesį apie tiekėjų siūlomas kainas. Pažymima, ...
-
Bandomuoju traukiniu iš Ukrainos į Lietuvą atvežtas gyvuliams skirtas lizinas
Ketvirtadienį iš Ukrainos grįžęs bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ traukinys į Lietuvą atgabeno gyvulių pašarams skirtą priedą liziną, BNS patvirtino LTG atstovas...
-
Teismas: IAE radioaktyvaus vario metalo laužo aukcionas – negaliojantis
Lietuvos apeliacinis teismas radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto vario metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį ir su jos vykdymu susijusius papildomus susitarimus pripažino negaliojančiais. ...
-
„Daumantai LT“: nei Rusijoje, nei Karaliaučiuje „Daumantų“ gaminių nėra ir nebus
UAB „Daumantai LT“ neeksportuoja savo gaminių į Rusiją ir to daryti neplanuoja. Įmonės vadovo Sauliaus Grinkevičiaus teigimu, visuomenės keliami reikalavimai lietuviškam verslui dėl Rusijos yra pagrįsti ir teisingi. ...
-
Išaugus elektros kainoms, investicija į saulės elektrines atsipirks dvigubai greičiau
Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ žengia tvarumo keliu – jau naudoja švariausią ir „žaliausią“ elektros energiją – saulę. ...
-
Druskininkų ir Birštono SPA centruose – PVM vengimo schemos: nesumokėjo tūkstančius mokesčių1
Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo schemos, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). ...
-
A. Armonaitė apie atleidžiamus LTG darbuotojus: reikėjo padaryti namų darbus2
Nepaisant to, kad tokios valstybės valdomos įmonės, kaip „Lietuvos paštas“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ skelbia apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi...
-
„Vičiūnai Group“ ketina per du mėnesius parduoti verslą Rusijoje3
Viena iš didžiojo ketverto pasaulio audito kompanijų, vadovaujanti „Vičiūnai Group“ verslo Rusijoje pardavimo procesui, sudarė ilgąjį potencialių fabriko Kaliningrado srityje bei logistikos verslo pirkėjų sąrašą. Jame &nda...