Kodėl „Danske Bank“ traukiasi iš Lietuvos ir kokios to pasekmės

Taip LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ teigia finansų analitikė Jekaterina Rojaka, Lietuvos banko priežiūros tarnybos vadovui Vytautui Valvoniui sakant, kad banko pasitraukimas nesignalizuoja sumažėjusio šalies patrauklumo.

V. Valvonis įsitikinęs, kad „Danske Bank“ pasitraukimas iš Lietuvos nėra netikėtas, neigiamų pasekmių neturės ir apie Lietuvos rinkos problemas nesignalizuoja.

„Bankas sprendimą priėmė daug seniau, tuomet dalį verslo pardavė kitam Lietuvoje veikiančiam bankui. Taigi, šios dienos sprendimas nėra netikėtas ar nepaaiškinamas. Tai nedaro jokios didesnės įtakos tolesnei bankų sistemos plėtrai. Konkurencinei aplinkai reikšmingos įtakos taip pat neturėtų būti, nes „Danske Bank“ verslo dalį perdavus kitam bankui, jo dalis rinkoje sudarė tik kelis procentus

Tai tikrai nėra susiję su Lietuvos ekonominiu patrauklumu, nes matome, kad ir paties „Danske Bank“ operacijų centras Lietuvoje lieka, taip pat ateina naujų rinkos žaidėjų. Vieno šio atvejo tikrai nereikėtų vertinti kaip neigiamo veiksnio, vertinant šalies patrauklumą ar nepatrauklumą“ – tvirtina pašnekovas.

Gyventojų ir verslo perkamosios galios augimas nekompensuoja mažėjančio gyventojų skaičiaus.

Pasak V. Valvonio, šis „Danske Bank“ žingsnis neturėtų būti skausmingas, nes, bankų skaičiui mažėjant, Lietuvos bankas aktyviai dirba, kad pritrauktų naujų rinkos dalyvių į Lietuvą.

„Tikimės, kad artimiausiu metu Lietuvoje įsisteigs ne vienas naujas bankas, aktyviai steigiasi mokėjimų, elektroninių pinigų įstaigos, auga tarpusavio skolinimo platformos, taigi, tų alternatyvų, ypač gyventojams mokėjimų srityje, yra tikrai daug“, – tvirtina Lietuvos banko atstovas.

Tačiau J. Rojaka nelaiko „Danske Bank“ pasitraukimo iš šalies nekaltu ir niekaip Lietuvos rinkos nesąlygotu veiksmu bei vardija priežastis, kurios tokį sprendimą galėjo lemti.

„Pirmoji pasitraukimo priežastis – nedidelė ir gan nuosaikiai auganti rinka. Gyventojų ir verslo perkamosios galios augimas nekompensuoja mažėjančio gyventojų skaičiaus. Antra priežastis – aukšta bankų koncentracija ir didelė konkurencija, negarantuojanti pelno didžiausiuose ir  kadaise patraukliausiuose segmentuose“, – vardija finansų analitikė.

Trečia priežastis, pasak J. Rojakos, yra didėjantis bankų reguliavimas, reikalavimai kapitalui ir priežiūra. Įtakos, pašnekovės teigimu, turi ir besikeičiančios technologijos, kuomet atsiskaitymų rinką užvaldo „fintech“ kompanijos, į kitus segmentus taip pat skverbiasi konkurentai.

„Visos šios sąlygos lemia tai, kad rinkoje gali išlikti arba labai dideli žaidėjai, arba nišiniai rinkos dalyviai. Sprendimas logiškas, tačiau sakyti, kad Lietuvos rinkos nesusijusios su nauja strategija būtų klaidinga. Kita vertus, panašios tendencijos stebimos visoje Europoje.

O dėl naujų žaidėjų atėjimo neturėčiau daug vilčių. Kelias naujiems bankams ateiti į rinką ir ten veikti dėl teisinės aplinkos skirtumų Europoje yra sudėtingas“, – kalba J. Rojaka.

LRT.lt primena, kad Baltijos šalyse „Danske Bank“ nutarė susitelkti į Šiaurės šalių dukterines įmones ir globalias korporacijas. Banko pranešime spaudai teigiama, kad veiklos mažinimas vyks palaipsniui, vietiniai klientai kurį laiką bus aptarnaujami kaip įprasta, tačiau paslaugos naujiems klientams teikiamos nebus. 

„Danske Bank“ 2016 metais Baltijos šalyse jau atsisakė mažmeninės bankininkystės verslo – jis Lietuvoje ir Latvijoje buvo perleistas „Swedbank“ grupei.

Šiuo metu klientai, banko atstovų teigimu, neturi imtis jokių veiksmų. Apie paslaugų pokyčius bankas klientus informuos iš anksto.

Bankas tikina, kad „Danske Bank“ paslaugų centrų plėtrai Lietuvoje naujoji strategija įtakos neturės. „Danske Bank“ IT ir Globalių paslaugų centrų plėtra Lietuvoje vyks kaip planuota. Šiuo metu „Danske Bank“ paslaugų centruose dirba 2300 įvairios kvalifikacijos specialistų.