Kėdainių krematoriumas planuoja filialus didžiuosiuose miestuose

Savaitgalį sukanka treji metai, kai Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas. Pasiūlyta kremavimo paslauga iš esmės pakeitė laidojimo tradicijas šalyje – vis daugiau gyventojų renkasi laidojimo būdą kremuojant. 

Pirmaisiais Kėdainių krematoriumo veiklos metais buvo kremuota 1360 mirusiųjų palaikų, šiais metais, skaičiuojant pagal vidutinį kremacijų kiekį per mėnesį, jų gali būti apie 3000. Atsižvelgdama į tendencijas, krematoriumą valdanti bendrovė „K2 LT“ planuoja antros kremavimo linijos paleidimą bei plėtrą į didžiuosius Lietuvos miestus.

„Kremavimo paslaugos dinamika rodo, kad per trejetą metų šalies gyventojai pripažino kremavimą kaip ekonomišką, estetišką ir ekologišką laidojimo būdą. Didelį vaidmenį suvaidino ir emocinis veiksnys – įvertinta galimybė kremuoti mirusiuosius gimtinėje, – sako bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas. – Krematoriumo atsiradimas paskatino akivaizdžius pokyčius visoje šalyje – jau ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose randasi kolumbariumai, skirti laikyti urnas su kremuotų mirusiųjų pelenais. Kolumbariumų buvimas arti gyvenamosios vietos, savo ruožtu, irgi skatina rinktis kremavimą.“

Pasak V. Labanausko, pirmaisiais metais Kėdainių krematoriume per dieną vidutiniškai buvo kremuojama po 5 palaikus, dabar – po 9. „Šiuo metu kremacijos vyksta naudojant vieną kremavimo liniją, užtikrinančią 4000 kremavimų per metus. Matydami tolygiai augančią paslaugos paklausą, kitų metų antroje pusėje planuojame paleisti antrą tokio paties pajėgumo liniją. Jai vieta buvo parengta statant krematoriumą, tad antrą liniją bus galima paleisti per keletą mėnesių, nestabdant veiklos“, – apie ateities planus pasakoja V. Labanauskas.

Jo teigimu, žvelgiant į perspektyvą, jau dabar reikėtų planuoti ir paslaugos prieinamumo plėtrą. „Nors Kėdainiai yra pačiame Lietuvos centre, kurį patogu pasiekti iš įvairių šalies miestų, vis dėlto, augant paklausai, Rytų ir Vakarų Lietuvai prireiks turėti po savo krematoriumą, – įsitikinęs V. Labanauskas. – Iš patirties žinodami, kad krematoriumo projekto įgyvendinimo procesas nuo idėjos iki objekto paleidimo trunka keletą metų, planuojame kitąmet pradėti žemės plotų paiešką Vilniuje ir Klaipėdoje, kur statytume krematoriumus.“

Lietuvos gyventojai, per trejetą metų įpratę rinktis alternatyvų laidojimo būdą, dabar ne tik vis dažniau kremuoja mirusius artimuosius, bet ir patys išreiškia valią po mirties būti kremuoti – pasirašydami trišalę sutartį su juos laidoti sutinkančiais asmenimis ir krematoriumą valdančia bendrove.

„Ši sutartis neįpareigoja finansiškai, bet mirties atveju yra tolygi testamentui, todėl ją ypač dažnai pasirašo tie, kurie dėl įvairių priežasčių nėra tikri, jog giminės kremuos jų palaikus, taip pat norintys nesuteikti per daug rūpesčių juos laidosiantiems, – pastebi V. Labanauskas. – Jau yra tekę kremuoti mirusiuosius, vadovaujantis trišale sutartimi.“ 

Lietuviško kapitalo bendrovė „K2 LT“ įkurta 2008 m. investiciniam projektui vykdyti – statyti ritualinių paslaugų centrą su pirmuoju šalyje krematoriumu. Bendrovės valdomas krematoriumas, pastatytas privačiomis ir finansinių institucijų lėšomis, Kėdainiuose pradėjo veikti 2011 m. lapkričio 29 d.

2012 m. krematoriumo teikiamos paslaugos apdovanotos Aukso medaliu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) apdovanojimų „Lietuvos metų gaminys 2012" paslaugų grupės kategorijoje.

2013 m. bendrovei „K2 LT" už strateginių Lietuvos ūkio ir aplinkosaugos klausimų sprendimą, pasiūlant alternatyvų laidojimo būdą, Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo (NAVA) konkurse įteikta nominacija „Metų aplinkosaugos įmonė".

2014 m. NAVA konkurse pretendavusi į nominaciją „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, bendrovė „K2 LT“ įvertinta sertifikatu už aktyvų dalyvavimą Kėdainių krašto turizmo plėtroje ir partnerystę su vietos bendruomene. „K2 LT“ yra LPK neasocijuota narė ir Kėdainių krašto turizmo klasterio jungtinės veiklos narė.